Iššokančioji mina vok Springmine angl bounding mine skeveldrinė kuri sprogsta išsviesta 0 5 1 5 m virš žemės paviršiaus

Iššokančioji mina (vok. Springmine; angl. bounding mine) – skeveldrinė , kuri sprogsta išsviesta 0,5–1,5 m virš žemės paviršiaus. Tai padidina lėkimo tolį. Sprogstamąją dalį paprastai išsviedžia išmetamasis užtaisas, kartais – spyruoklė.

Pirmoji žinoma iššokančioji mina buvo Antrojo pasaulinio karo metais naudota Vokietijos S mina. Kitos valstybės (JAV, TSRS ir kt.) tokias minas ėmė gaminti nusižiūrėję nuo vokiečių. Panašias minas gamino ir Vietnamas, Kinija, Italija.

Kai kuriose JAV iššokančiose minose sprogstamoji dalis būdavo 60 mm minosvaidžio mina su specialių , kurį sužadina išmetamasis užtaisas.

Iššokančiosios minos yra sudėtingesnės už tipiškas priešpėstines minas. Jos netinka minavimui išbarstant, nes jų konstrukcija reikalauja jas įkasti į gruntą. Gali būti naudojamos kaip valdomos minos, tačiau dažnai sprogsta užkliuvus atotampą ar ūsus.

Iššokančių minų konstrukcijoje daug metalo, todėl tokias minas gana lengva aptikti metalo detektoriais. Tačiau minuojant šiomis minomis greta dažnai minuodavo ir mažametalėmis minomis, kad būtų sunkiau išminuoti.

Pavyzdžiai

(Vokietija) – pirmoji iššokančioji mina.
(JAV) – JAV mina, gaminta pagal trofėjinius S minos brėžinius. Į orą iššauna apie 1,2 m ir ten detonuoja, sviesdamas skeveldras į visus šonus.
– Rusijos priešpėstinių minų šeima (OZM-3, OZM-4 and OZM-72).
PROM-1 (Jugoslavija)
Valmara 59 ir Valmara 69 (Italija)

mina (JAV)
PROM-1 mina (Jugoslavija)
Valmara 59 (Italija)
ПСМ-1 (Bulgarija)

Nuorodos

Мины-лягушки: как из-под земли 2012-11-18 iš Wayback Machine projekto.