Hunas Atila

Attila the Hun
Kilmės šalis	JAV
Režisierius	Dick Lowry
Prodiuseris (-iai)	Caldecot Chubb Sean Daniel James Jacks Michael R. Joyce Paul Lichtman Judith Craig Marlin
Scenaristas (-ai)	Robert Cochran
Kompozitorius	Nick Glennie-Smith
Vaidina	Gerard Butler Tim Curry
Metai	2001
Žanras	istorinė drama
Trukmė	177 min.
Kalba	anglų
IMDb įrašas

Hunas Atila (angl. Attila the Hun) – dviejų dalių amerikiečių istorinė drama, sukurta 2001 m. ir režisuota Diko Lorio. Filme vaizduojamas žymiojo hunų vado, karaliaus Atilos gyvenimas, jo karo žygiai, tuometė Vakarų Romos atmosfera.

Siužetas

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Pirmoji filmo dalis pradedama nuo Atilos vaikystės, kai būsimojo valdovo šeima nužudoma kaimyninės hunų genties. Vėliau berniuką priglaudžia jo dėdė, hunų valdovas Rua. Čia jis susipažįsta su ragana Geilen, kuri išpranašauja, kad Atila tapsiąs pasaulio valdovu. Toliau vaizduojamas jau suaugęs Atila, vadovaujantis plėšiamiesiems žygiams. Tarp jo ir Ruos sūnaus Bledos vis auga įtampa dėl pretenzijų į sostą, ją dar paaštrina Atilos sugauta vergė N’Kara, kurią pasiima Bleda.

Vakarų Roma tuo tarpu valdoma silpnapročio jauno imperatoriaus Valentiano III, už kurį visus reikalus tvarko motina Plasidija. Neturėdama kitos išeities, ji iš kalėjimo paleidžia savo oponentą, generolą Flavijų Etijų, kad šis padėtų nugalėti hunus. Etijus, seniau gyvenęs tarp hunų, nuvyksta pas Ruą ir susitaria drauge užpulti Teodoriko I vadovaujamus vizigotus. Susipažinęs su Atila ir drauge pasiekęs pergalę, jis pasikviečia jaunąjį huną į Romą. Čia Atila susižavi romėnišku gyvenimo būdu, palaiko santykius su imperatoriaus seserimi Horacija. Tačiau tuo pasinaudojęs Bleda nužudo tėvą ir siekia tapti hunų karaliumi. Tą sužinojęs, Atila grįžta pas hunus, meta iššūkį Bledai ir nugali jį dvikovoje.

Antrojoje dalyje toliau vaizduojama, kad Atila užkariauja vis naujas ir naujas žemes. N’Kara jam pagimdo vaiką, bet pati miršta. Hunai apsiaučia Konstantinopolį, ir Rytų Romos imperatorius Teodosijus II prašo Vakarų pagalbos. Pas jį atvyksta Flavijus Etijus ir Horacija, kurią Valentianas III ištrėmė už jos regztą sąmokslą. Etijus pastebi vieną tarnę Ildiko, kuri labai panaši į N’Karą ir įkalba ją suvilioti ir nužudyti Atilą. Tuo tarpu Horacija pasiunčia laišką Atilai, kuriame prašosi išvaduojama ir mainais žada vestuves ir dalį imperijos.

Pasinaudojęs tuo pretekstu, Atila įsiveržia į Galiją. Romėnų fortams negebant atsilaikyti prieš hunus, Etijus žygiuoja stabdyti hunų. Jis sudaro sąjungą su Teodoriku, tačiau mainais priverstas atiduoti savo dukterį Lidiją. Katalaunijos mūšyje romėnai ir vizigotai sustabdo hunus, o Etijaus nurodymu taip pat nužudomas ir Teodorikas. Flavijus Etijus į Romą grįžta kaip didvyris. Tuo tarpu, Atila atsitraukia į savo sostinę ir iškelia vestuves su Ildiko. Vestuvių naktį ji nunuodija Atilą. Gavęs šią žinią, Valentianas nužudo Etijų.

Aktoriai

• Gerard Butler – Atila, hunų karalius
•  – , Romos generolas
•  – N’Kara, Ildiko
• Reg Rogers – , Romos imperatorius
•  – Gala Placidija, Valentiano motina
• Pauline Lynch – Geilen, Atilos ragana
•  –
• Andrew Pleavin – , Atilos generolas
•  – , Ruos sūnus
• Kirsty Mitchell – , Valentiano sesuo
• Jonathan Hyde – , Romos konsulas
• Tim Curry – Teodosijus II, Rytų Romos imperatorius
• Janet Henfrey – Palcharija
•  – , vizigotų karalius
• Rollo Weeks – jaunas Atila
• Richard Lumsden – Petronijus, Romos konsulas
• Mark Letheren – , vizigotų karalius po Teodoriko mirties
• Jolyon Baker – , Atilos tėvas
•  – hunų šamanas

Šiame filme epizodinius vaidmenis suvaidino lietuvių aktoriai:

• Gabija Jaraminaitė – Konstantinopolio vienuolė, kuriai laišką perduoda Horacija
• Andrius Žebrauskas – partų karalius Melochas, prašantis Atilos išspręsti konfliktą su skitų karaliumi Omaru
• Dainius Kazlauskas – romėnas, išgėręs Etijui skirtą užnuodytą vyną
• Neringa Varnelytė – Horacijos pašnekovė Etijaus ir Atilos priėmime.

Filmavimas

Filmas filmuotas daugiausia Lietuvoje. Katalaunijos mūšio inscenizacija sukurta Kernavės piliakalniuose. Romėnų karius vaidino lietuviai.

Istoriniai neatitikimai

Filme yra nemažai istorinių neatitikimų, anachronizmų ir išgalvotų faktų. Anachronizmais laikoma klasikinei, o ne vėlyvajai Romai būdinga apranga, trebušetų, balnakilpių naudojimas. Vaizduojamu laikotarpiu imperijos sostine buvo ne Roma, o Ravena, taip pat nežinoma, kad Atila būtų lankęsis Romoje. Vaizduojamos dekadentiškos pagonių orgijos, nors tuo metu Romoje jau buvo įtvirtina krikščionybė. Nėra žinoma apie Etijaus pagrobtą Teodoriko dukterį, taip pat, Teodoriką greičiausiai nužudė hunai arba patys gotai. Katalaunijos mūšis pavaizduotas kaip paskutinė Atilos kova, nors iš tiesų jis buvo įsiveržęs į Italiją, kur susitiko su popiežiumi Leonu I. Atila nenužudė Bledos tuoj po Rua mirties, o valdė drauge 11 metų. Nors spėjama, kad Atila paskui Bledą nužudęs, bet tai nevyko viešai. Kuomet Valentianas nužudė Flavijų Etijų, Placidija buvo jau mirusi.

Apdovanojimai

• Amerikos kinematografų draugijos apdovanojimai (2002 m.) – geriausi kinematografijos pasiekimai savaitės filme (Outstanding Achievement in Cinematography in Movies of the Week/Pilot (Basic or Pay))

Šaltiniai

1. Lietuvoje sukurto filmo „Attila“ premjera Amerikoje pakėlė Lietuvos kino studijos prestižą Naujienų puslapis „zebra.lt“. Nuoroda tikrinta 2014 m. sausio 26 d.