Hiperborėja

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Graikų mitologijoje Hiperborėja („už Borėjo“) – žemė toli šiaurėje. Pavadinimas kilo nuo šiaurės vėjo dievo Borėjo. Ji apibūdinama, kaip ideali žemė, kurioje 24 valandas per parą šviečia saulė. Graikai manė, kad šiaurės vėjas Borėjas gyveno Trakijoje. Patys hiperboriečiai liko neaiškia tauta, kuri gyveno kažkur toli šiaurėje, kaip buvo manyta šiaurinėje Europos ir Azijos dalyje. Pasak istorijos tėvu laikomo Herodoto, hiperborėjai patys ar per tarpininkus gabeno iš tolimos šiaurės aukas į Delo salą Leto dukros – Artemidės garbei.

Vienintelis Apolonas iš visų Olimpo dievų buvo gerbiamas tarp hiperboriečių, kadangi jis praleido žiemą kartu su jais. Jų apeigas, ir Apolono garbinimą, aprašo keliautojas Pauzanijas. Mitiniai dydvyriai Tesėjas ir Persėjas aplankė hiperboriečius.

Graikų žemėlapiuose Hiperborėja vaizduota kaip pusiasalis arba sala. Tai galėjo būti dabartinė Didžiosios Britanijos sala arba Skandinavijos pusiasalis.

Graikams ir romėnams liko nežinomas kraštas, kurį aprašė , Herodotas, Vergilijus ir Ciceronas. Jie apibūdino hiperboriečius kaip žmones, gyvenančius tūkstantį metų visiškoje laimėje.