Henry Dunant

Žanas Anri Diunanas vok. Jean Henri Dunant
Gimė	1828 m. gegužės 8 d. Ženevoje
Mirė	1910 m. spalio 30 d. (82 metai)
Veikla	šveicarų verslininkas, filantropas ir krikščioniškosios krypties humanistas.
Vikiteka	Henri Dunant

Žanas Anri Diunanas (Jean Henri Dunant, 1828 m. gegužės 8 d. Ženevoje – 1910 m. spalio 30 d. ) – šveicarų verslininkas, filantropas ir krikščioniškosios krypties humanistas.

Raudonojo kryžiaus įkūrimas

1859 m. birželio mėnesį, Henry Dunant, keliaudamas susitikti su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu III, netoli Italijos miesto atsitiktinai tapo tarp jungtinių bei Prancūzijos pajėgų prieš Austriją liudininku. Į Solferino apylinkes jis atvyko iškart po žiauraus mūšio ir pasibaisėjo matydamas tūkstančius sužeistų karių, paliktų be jokios pagalbos, akis į akį su mirtimi. Kariuomenės medicinos tarnybos visai pakriko ir nebepajėgė susidoroti su darbu. H. Dunant buvo taip sukrėstas, kad net pamiršo, ko čia atvažiavo. Pavertęs Kostiljonės kaimelio bažnyčią į laikiną ligoninę, jis ėmėsi organizuoti pagalbą tiesiog mūšio vietoje, naudodamasis tuo, kas po ranka pakliuvo.

Grįžęs į Ženevą, H. Dunant neįstengė pamiršti to, ką matė ir nusprendė apie tai papasakoti pasauliui. Prisiminimus Diunanas įamžino knygoje „Prisiminimai apie Solferiną“, kuriuos jis 1862 m. išleido savo lėšomis ir išplatino visoje Europoje, taip pat išsiuntinėjo ją to meto Europos monarchams, politiniams veikėjams, karininkams filantropams ir bičiuliams. Ši knyga tarp europiečių greitai susilaukė netikėtos sėkmės. Daugeliui žiauri karo realybė buvo nepažįstama ir jos aprašymas stačiai pribloškė. Po metų įsteigė Tarptautinį pagalbos komitetą sužeistiesiems gelbėti, kuris nuo 1876 m. vadinasi Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRK).

Ženevos teisės iniciatyvos

1864 m. priimta Ženevos konvencija buvo parengta atsižvelgiant į Diunano pasiūlymus, išdėstytus jo memuaruose.

Apdovanojimai

1901 m. Diunanas kartu su Frederiku Pasė (Frédéric Passy) apdovanotas pirmąja Nobelio taikos premija, laikomas Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus bei Raudonojo Pusmėnulio judėjimų iniciatoriumi ir vienu pagrindinių steigėjų.

Nuorodos

TRK Lietuvoje puslapis (lietuviškai) 2006-07-11 iš Wayback Machine projekto.