Helespontas

Dardanelai (gr. Δαρδανέλλια, seniau – gr. Ἑλλήσποντος = Hellesponthes, turk. Çanakkale Boğazı) – karine ir komercine prasme strateginis sąsiauris tarp Europos (Galipolio pusiasalio) ir Mažosios Azijos, jungiąs Egėjo jūrą su Marmuro jūra, o per Bosforą ir su Juodąja jūra. Ilgis – 120,5 km, plotis – 1,3–27 km, gylis farvateryje – 29–153 m. Svarbiausi pakrančių uostai – ir Čanakalė (Turkija).

Dardanelų žemėlapis

Sąsiaurį kerta 2022 m. pastatytas Čanakalės 1915-ųjų metų tiltas.

Istorija

Senovėje sąsiauris vadintas Helespontu. Dardanelų vardas kilęs iš Dardanos miesto, buvusio Trojos miesto apylinkėse. Dardanelai yra 65 km ilgio, 7–1,27 km pločio, 80 m gylio. Krantai neraižyti, vienodi, iš gelsvo smiltainio, apaugę krūmais ir vaismedžiais: vynuogynais, alyvmedžių, citrinų ir apelsinų medžiais. Įvairiais laikais ir įvairių tautų politiniame gyvenime Dardanelai vaidino didelį vaidmenį; geopolitinė reikšmė ypač didelė Turkijai, Rusijai, Rumunijai ir Bulgarijai, taip pat ir visai Vakarų Europai.

Pro Dardanelus prasiveržė Kserksas, žygiavo Aleksandras Makedonietis, o XIV a. Europos pakraščius pasiekė turkai, kurie iki šiol yra jų faktiniai šeimininkai. Pradedant Petru I Dardanelus visaip savo įtakon stengėsi perimti Rusija. XVIII a. rusai prasiveržia pro Dardanelus ir bando įsivyrauti Viduržemio jūroje, bet tam pasipriešina anglai. Kovos dėl įtakos Dardanelams tarp didžiųjų Europos valstybių tęsėsi visą XIX a., pradedant 1809 m. sutartimi tarp Portos (Turkijos) ir Anglijos, pagal kurią svetimi laivai negalėjo plaukti per Dardanelus ir baigiant 1878 m. Berlyno sutartimi. XIX a. viduryje anglai, o 1914–1918 m. pradžioje vokiečiai, padėjo turkams Dardanelų pakraščius gerai įtvirtinti, todėl anglų – prancūzų laivynų bandymai 1915 m. vasario – balandžio mėn. prasiveržti į Konstantinopolį, atskirti Turkiją nuo Vokietijos ir jūra susisiekti su Rusija, nepavyko. Turkai valdė Dardanelus iki karo pabaigos. Lozanos sutartimi 1923 m. Dardanelai buvo demilitarizuoti ir tik 1936 m. turkai vėl atgavo teisę juos užimti savąja kariuomene.

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 129