Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Hapkido (kor. 합기도, 合氣道, kur hap 'darna, koordinacija' + ki 'energija, jėga' + do 'kelias') – eklektinis korėjiečių savigynos kovos menas. Naudoja tradicinius ginklus - strypelį, lazdą, virvę, nunčiaką, kalaviją ir kartį.

Hapkido apima artimos ir tolimos siekos kovos technikas, naudoja dinamiškus spyrius ir smūgius rankomis, smūgius į jautriuosius taškus iš tolimesnės siekos ir laužimus bei metimus iš arti. Hapkido technikose akcentuojami judesiai apskritimu, priešininko judesių valdymas, o ne priešinimasis jiems. Hapkido kovotojai stengiasi išgauti pranašumą keisdami stovėseną ar vietą priešininko atžvilgiu, kad išvengtų susirėmimo jėga prieš jėgą.

Hapkido yra artimas japoniškajama aikido, nes jis sukurtas remiantis aikido, džiudžitsu ir Daitō-ryū Aiki-jūjutsu. Vėliau panaudoti ir Tekvondo bei elementai. Hapkido būna kietasis (analogų neturi, panašus į Aiki dziucu) ir minkštasis (artimas aikido). Hapkido išsivystė iš Daitō-ryū Aiki-jūjutsu ar artimos džiudžitsu sistemos, kurios Korėjoje pradėjo mokyti Choi Yong Sul, grįžęs iš Japonijos, kur pragyveno 30 m. Vėliau ši sistema buvo papildyta suderintomis spyrių ir smūgių technikomis iš tekvondo bei Tang Soo Do.

Principai

Kovos menų kietumo-minkštumo skalėje hapkido yra ties viduriu, nes naudoja tiek minkštąsias technikas, panašias į džiudžitsu ir aikido, tiek kietąsias, būdingas tekvondo ir Tang Soo Do. Hapkido naudojamos kietosios technikos irgi linkusios naudoti apskritiminius, o ne tiesius judesius. Hapkido yra eklektinis menas, skirtingos hapkido mokyklos akcentuoja skirtingas technikas. Tačiau kai kurios technikos yra būdingos visoms hapkido mokykloms, visos hapkido technikos paremtos šiais principais:

nesipriešinimo principas (Hwa, 화 ar 和) - reikia būti atsipalaidavusiam ir tiesiogiai nesipriešinti priešininko jėgai. Pvz., kai priešininkas stumia kovotoją į krūtinę, šis ne priešinas ir stumia priešinga kryptimi, o, vengdamas tiesioginio pasipriešinimo, juda ta pačia kryptimi kaip ir priešininkas, panaudodamas priešininko judesio energiją metimui priešininko judėjimo kryptimi.
apskritimų principas (Won, 원 ar 圓) - būdas gauti judesio momentą naudojant natūralų ir laisvai „tekantį“ judesį. Jei priešininkas naudoja tiesią ataką (tiesus smūgis kumščiu ar dūris peiliu), hapkido kovotojas nukreips priešininko jėgą į šoną sukdamas priešininko judesį apskritimu, taip sumuodamas atakuojančiojo jėgą su savąja. Panaudodamas nukreiptą priešininko jėgą hapkido kovotojas gali panaudoti daug įvairių technikų priešininkui iš rikiuotės išvesti. Hapkido kovotojas mokosi priešininką suvokti kaip tam tikromis kryptimis nukreiptų energijų visumą. Kuo priešininkas stambesnis, tuo daugiau energijos jis naudoja, tuo lengviau kautis hapkido kovotojui.
vandens (harmonijos) principas (Yu, 유 ar 柳) - reikia mėgdžioti minkštą, prisitaikančią vandens jėgą. Hapkido yra minkštasis kovos menas, nes hapkido kovotojas nepasikliauja vien savo jėga. Hapkido yra prisitaikantis, nes hapkido meistras nukreipia priešininko smūgį taip, kad laisvai tekantis vanduo prasiskiria prieš akmenį, kad po to vėl susijungtų ir apsuptų jį ir iš priešingos pusės.

Vikiteka: Hapkido – vaizdinė ir garsinė medžiaga