Hallyu arba Korėjos srovė kor 한류 hanja 韓流 yra terminas skirtas įvardinti paplitimui pasaulyje Šį pavadinimą 1999 metų vi

Hallyu arba Korėjos srovė (kor. 한류, hanja: 韓流) yra terminas, skirtas įvardinti paplitimui pasaulyje. Šį pavadinimą 1999 metų viduryje sugalvojo Pekino žurnalistai, nustebinti greitai augančio Korėjos pramogų pasaulio populiarumo Kinijoje. Šis neologizmas yra sudarytas iš dviejų skiemenų: han (한 / 韓), reiškiančio „korėjiečių“, ir ryu (류 / 流), reiškiančio „srautas“ arba „banga“.

2011 metais „Korėjos srovės“ eksportas į šalies biudžetą įnešė apie $4,2 bilijono JAV dolerių.

Korėjos banga apima įvairius Pietų Korėjos kultūros aspektus, įskaitant filmus ir televiziją, populiariąją korėjiečių muziką K-pop, korėjietiškus komiksus manhwa, korėjiečių kalbą ir kulinariją. Kai kurie autoriai Korėjos bangos dalimi taip pat laiko visą tradicinę Korėjos kultūrą.

Pirmiausiai paskatinta K-dramų ir K-pop sėkmingo plitimo visoje Rytų, Pietų ir Pietryčių Azijoje, Korėjos banga iš regioninės plėtros virto globaliu reiškiniu, kurio sklaidai padėjo internetas ir socialinė žiniasklaida. Korėjos banga nuo XXI amžiaus pradžios tapo įtakingu pasauliniu reiškiniu, stipriai paveikusiu kitas šiuolaikines kultūras, muzikos industriją, kino bei televizijos pramonę. Nuo 2019 m. Korėjos bangos lyderiaujančia sritimi tapo K-pop su tokių išskirtinių atlikėjų, kaip BTS ir Blackpink, populiarėjimu.

Korėjos bangos sėkmę iš dalies lemia socialinių tinklų ir internetinių vaizdo dalijimosi platformų plėtra, kurios leido Korėjos pramogų pramonei pasiekti nemažą užsienio auditoriją. Korėjos dramos yra plačiai prieinamos svetainėse, teikiančiose transliavimo paslaugas, kurios taip pat dažnai pateikia subtitrus įvairiomis kalbomis. Daugelis K-dramų tapo prieinamos visame pasaulyje, o kai kurios padarė didelę įtaką ir kitų šalių kultūrai. K-dramos visame pasaulyje patraukė dėmesį savo stiliumi ir kultūriniais elementais. Socialinė žiniasklaida palengvino įvairių Korėjos pramogų, ypač K-Pop, prieinamumą, platinimą ir vartojimą, taip prisidedant prie Korėjos bangos populiarumo didėjimo.

Šaltiniai

Farrar, Lara (December 31, 2010). "'Korean Wave' of pop culture sweeps across Asia". CNN. Turner Broadcasting System, Inc. Nuoroda tikrinta March 16, 2010.
Faiola, Anthony (August 31, 2006). "Japanese Women Catch the 'Korean Wave'". The Washington Post. Nuoroda tikrinta May 7, 2010.
Oliver, Christian (February 10, 2012). "South Korea’s K-pop takes off in the west". The Financial Times. The Financial Times. Nuoroda tikrinta February 16, 2012.
Heo, Jeong-yun (February 25, 2011). "Contents Industry Shows Strong Growth with Exports of US$3.8 Billion". etnews.co.kr. Electronic Times Internet. Nuoroda tikrinta March 16, 2011.
Parc, Jimmyn and Moon, Hwy-Chang (2013). "Korean Dramas and Films: Key Factors for Their International Competitiveness", Asian Journal of Social Science 41(2): 126–49.
Melissa Leong (August 2, 2014). "How Korea became the world's coolest brand". Financial Post.. Nuoroda tikrinta on 2020-11-14.

Šis straipsnis apie kultūrą yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Farrar, Lara (December 31, 2010). "'Korean Wave' of pop culture sweeps across Asia". CNN. Turner Broadcasting System, Inc. Nuoroda tikrinta March 16, 2010.

[2] Faiola, Anthony (August 31, 2006). "Japanese Women Catch the 'Korean Wave'". The Washington Post. Nuoroda tikrinta May 7, 2010.

[3] Oliver, Christian (February 10, 2012). "South Korea’s K-pop takes off in the west". The Financial Times. The Financial Times. Nuoroda tikrinta February 16, 2012.

[4] Heo, Jeong-yun (February 25, 2011). "Contents Industry Shows Strong Growth with Exports of US$3.8 Billion". etnews.co.kr. Electronic Times Internet. Nuoroda tikrinta March 16, 2011.

[5] Parc, Jimmyn and Moon, Hwy-Chang (2013). "Korean Dramas and Films: Key Factors for Their International Competitiveness", Asian Journal of Social Science 41(2): 126–49.

[6] Melissa Leong (August 2, 2014). "How Korea became the world's coolest brand". Financial Post.. Nuoroda tikrinta on 2020-11-14.