Haličo kunigaikštystė

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Haličo kunigaikštystė, Galicijos kunigaikštystė (senąja rytų slavų kalba: Галицкоє кънѧжьство, ukr. Галицьке князівство) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII amžiuje Galicijos istoriniame regione: dabartinės Ukrainos Lvovo, Ternopolio, Ivano Frankivsko srityse bei gretimose teritorijose Lenkijos Pakarpatės vaivadijoje.

Галицкоє кънѧжьство Haličo kunigaikštystė
Buvusi kunigaikštystė
←   ← 1141 – 1191 →
Vėliava Herbas
Sostinė	Haličas
Kalbos	senoji slavų
Valdymo forma	Monarchija
Haličo kunigaikščiai
1141 — 1153 (pirmas)	Vladimiras Volodarevičius
1189–1199 (paskutinis)	Vladimiras Jaroslavičius
Era	Viduramžiai
- Atsiskyrė nuo Černigovo	1141 m., 1141
- Susijungė su Voluine	1191 m.

Ji taip pat valdė vakarų Podolę (Chmelnickio ir Vinycios sritys), kontroliavo vadinamąją Berladę (ukr. Берладь) - teritorijas šiaurės rytų Rumunijoje, Moldavijoje ir Ukrainos Odesos srityje.

Istorija

Iki kunigaikštystės sukūrimo teritorijoje gyveno baltieji chorvatai, kuriuos vėliau užvaldė Kijevo Rusia, o nuo X a. – nuo pastarosios atskilusi Vladimiro kunigaikštystė. Haličo žemėse susiformavo dalinės Peremišlio, Trebovlės, kunigaikštystės. 1124 m. Trebovlės kunigaikštis įkūrė dar vieną feodalinę valdą aplink Haličo miestą, kuri tapo kunigaikštystės pirmtake.

1141 m. mirus Ivanui, Peremišlio kunigaikštis sujungė Peremišlį su Haliču ir Trebovle, o sostinę perkėlė į Haličą, taip sukurdamas Haličo kunigaikštystę. 1144 m. jis prisijungė ir Zvenigorodą.

1144 m. Kijevo didysis kunigaikštis Vsevolodas Olgovičius surengė karo žygį į Haličą, kuriame taip pat dalyvavo Voluinės, Černigovo, Turovo, Perejeslavlio, Smolensko kunigaikščiai, o puolimas susilaukė Lenkijos karaliaus Boleslovo paramos. Tačiau žygis baigėsi nesėkmingai. Vėliau Kijevo kunigaikščiai ne kartą rengė žygius į Haličą, tačiau paimti šios kunigaikštystės nepavyko. Haličo giminaičiai giminiavosi su įtakingomis Rusios giminėmis, o 1173 m. padėjo į Kijevo sostą pasodinti Voluinės kunigaikštį .

Mirus Haličo kunigaikščiui , prasidėjo vidaus neramumai. Jaroslavas paliko kunigaikštystę savo nesantuokiniam sūnui , nors jo rėmė santuokinį įpėdinį . Į įpėdinystės karą įsitraukė ir Vladimiro dėdė Vsevolodas Didysis Lizdas, Voluinės kunigaikštis Romanas Mstislavičius, Vengrija, Lenkija, net Imperatorius Frydrichas Barbarosa. Galutinai Vladimiras įsitvirtino Haličo soste 1189 m., tačiau turėjo pripažinti Romaną savo siuzerenu.

1199 m. Vladimirui mirus, baigėsi Haličo dinastija, ir į Haličo sostą sėdo Voluinės kunigaikštis Romanas Mstislavičius (Romanas Didysis). Jis sujungė abi kunigaikštystes į Haličo-Voluinės kunigaikštystę.

Kunigaikščiai

Haličo kunigaikščiai priklausė taip vadinamajai Pirmajai Haličo dinastijai (Rostislavičiams):

• 1141–1153;
• 1153–1187;
• 1187;
• 1187–1188;
• Romanas Mstislavičius 1188–1189 (Voluinės kunigaikštis);
• 1189–1199.