Gvaikurų kalbos dar vadinamos gvaikuranų kalbomis vaikuranų kalbomis Pietų Amerikos indėnų kalbų šeima kurios kalbomis k

Gvaikurų kalbos, dar vadinamos gvaikuranų kalbomis, vaikuranų kalbomis – Pietų Amerikos indėnų kalbų šeima, kurios kalbomis kalba gvaikurų gentys. Vartojamos Argentinoje, Paragvajuje, Brazilijoje (Pietų Mato Grose), rytų Bolivijoje. Kalbančiųjų skaičius ~60 tūkst. (2000 m.).

Gvaikurų kalbos dažnai jungiamos į hipotetinę matakų-gvaikurų grupę.

Skirstymas

Gvaikurų kalbos skirstomos į 3 atšakas ir 7 kalbas. Kiekviena kalba turi daug tarmių.

Gvaikurų atšaka
- (mbaja) [kbc]
Pietų atšaka
- [plg]
- tobų [tob]
- [moc]
- (†) [axb]
Rytų atšaka
- gvačių (†)
- pajagvų (†)

Abiponų kalba ir rytų atšakos kalbos mirusios. Gausiausia yra tobų kalba, kurią vartoja ~40 tūkst. žmonių.

Fonetika

Gvaikurų kalboms būdingas paprastas vokalizmas (4-6 balsiai), daug uvuliarinių (q, G), , glotalinių priebalsių. Abiponų kalba išsiskiria itin dažna priebalsių samplaika (ypač žodžių pradžiose ir pabaigose), tobų ir kitose kalbose tai pasitaiko rečiau, skiemenys pakankamai atviri.

Morfologija

Gvaikurų kalbos agliutinacinės – naujos žodžio reikšmės sudaromos pridedant priešdėlius ir priesagas. Daiktavardžiai kaitomi giminėmis, priklausomybės ryšiais. Veiksmažodžiai – laikais, asmenimis, skaičiais. Kaduvėjų kalboje yra leksiškai ir gramatiškai atskira vyrų kalba ir moterių bei vaikų kalba.

Nuorodos

MultiTree kalbos kodo „guay“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „guay“)
Ethnologue informacija