Gvadelupa pranc Guadeloupe salynas rytinėje Karibų jūros dalyje Prancūzijos užjūrio regionas Salose gyvena apie 406 000

Gvadelupa (pranc. Guadeloupe) – salynas rytinėje Karibų jūros dalyje, Prancūzijos užjūrio regionas. Salose gyvena apie 406 000 žmonių.

Gvadelupa
Guadeloupe


(Išsamiau)	(Išsamiau)

Laiko juosta: (UTC-4)
------ vasaros: (UTC)

Valstybė

Prancūzija

Administracinis centras

Bas Teras

Apskritys

2

Kantonai

40

Komunos

32

Oficialios kalbos

prancūzų

Prezidentas

Emmanuel Macron

Regioninės savivaldybės prezidentas

Victorin Lurel

Gyventojų

472 462 (173)

Plotas

1 628 km²

Tankumas

290 žm./km² (290,21)

Tel. kodas

590

Vikiteka

GvadelupaVikiteka

Istorija

Pagrindiniai straipsniai – Karibų jūros regiono istorija ir Prancūzijos Vakarų Indijos.

Gvadelupoje dar nuo 300 pr. m. e. gyveno indėnų aravakų gentys, užsiėmusios daugiausiai žvejyba ir žemės ūkiu. Maždaug VIII amžiuje aravakus išstūmė karibų gentys, pervadinę salą Karukera („nuostabių vandenų sala“). Pirmasis į salas įžengęs europietis – Kristupas Kolumbas, čia atplaukęs antrosios savo kelionės į Ameriką metu, 1493 m. lapkričio 14 d. Kolumbas salą pavadino ispaniško vienuolyno vardu – Santa Maria de Guadalupe de Extremadura.

Prancūzai salas pradėjo valdyti nuo 1635 m., 1674 metais jas aneksavo. XVIII a. salos kelis kartus buvo perimtos britų. 1763 metais Paryžiaus taika apibrėžė salų priklausomybę Prancūzijai, tačiau britai dar mėgino perimti salas 1794 ir 1810 m. Po Napoleono sutriuškinimo Europoje, 1813 metais salos perduotos Švedijai, bet po metų švedai salas vėl perleido Prancūzijai.

Geografija

Gvadelupa yra Karibuose, tarp Mažųjų Antilų salų, Pavėjinių salų grupėje. Yra tarp Dominikos pietuose, Sent Kitso ir Nevio taip pat Antigvos ir Barbudos šiaurėje. Toliau šiaurėje esančios Šv. Bartolomėjaus ir Šv. Martyno salos nuo 2007 m. nebepriklauso Gvedelupos kolonijai.

Gvadelupą sudaro dvi didelės salos (vulkaninė su veikiančiu ugnikalniu ir koralinė) ir daug smulkių. Gvadelupos didžiosios salos yra Bas Teras ir Grand Teras. Bas Teras garsėja veikiančiu Sufriero ugnikalniu (1467 m, aukščiausias M. Antiluose) ir viena drėgniausių vietų Karibų jūros salose, kur per metus iškrenta daugiau kaip 8000 mm kritulių. Ten krenta Korbeto kriokliai. Priešingai, salų pakrantėse kritulių kiekis ne didesnis 1300 mm. Bas Teras yra Gvadelupos sostinė. Grand Tero sala yra tankiau apgyvendinta nei Bas Tero, o Puant a Pitras – svarbiausias uostas ir komercinis centras.

Į pietus nuo šiųdviejų salų yra mažesnė Mari Galanto sala. Prie pietinio Bas Tero galo išsibarstę Šventųjų salos, o į rytus nuo Gran Tero – La Dezirado sala.

Salas dengia drėgnieji tropiniai miškai. Bas Tere įsteigtas Gvadelupos nacionalinis parkas.

Temperatūra ištisus metus laikosi ~24–27 °C. Lietingiausia nuo rugsėjo iki lapkričio, sausiausia – sausio–kovo laikotarpiu. Gvadelupą dažnai niokoja uraganai.

Ekonomika

Bananai – svarbiausia Gvadelupos produkcija

Gvadelupos pagrindinės pajamos yra iš turizmo ir Prancūzijos metropolio parama. Didžioji dauguma turistų (83,3 %) atvyksta iš Prancūzijos, kiti – iš likusios Europos (10,8 %), JAV (3,4 %), Kanados (1,5 %). Ypač atvykstama kruiziniais laivais.

Seniau Gvadelupoje augintos cukranendrės, bet dabar jas keičia bananai, baklažanai, morindos, kakava, įvairūs kiti tropiniai vaisiai, daržovės ir gėlės. Dauguma maisto, buitinės produkcijos importuojama iš Prancūzijos.

Salyne taip pat gaminamas romas, cukrus, veikia saulės jėgainės.

Gyventojai

71 % Gvadelupos gyventojų sudaro mišrios kilmės asmenys (afrikiečių, indėnų, baltųjų palikuonys: mulatai, metisai, juodaodžiai), 15 % indai (daugiausia tamilai), 9 % europiečiai (daugiausia prancūzai), 2 % ir sirai, 3 % kinai ir kiti.

Prancūzų kalba yra valstybinė, plačiai vartojama .

Vyraujanti religija krikščionybė (86 % katalikai, 5 % protestantai, 2 % Jehovos liudytojai). Taip pat yra hinduistų (2 %), vudu išpažinėjų (2 %).

Raštingumas – ~90 %.

Nuorodos

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Gvadalupė

Gvadelupa (pranc.k.)
Gvadelupos nuotraukos (angl.)