Gurungai

Gurungai
Gurungų merginos (1909 m.)
Gyventojų skaičius	>400 000
Populiacija šalyse	Nepalas: 3600000  Butanas: 2500000 (?)  Indija
Kalba (-os)
Religijos	mišri (hinduizmas/Tibeto budizmas/šamanizmas)
Giminingos etninės grupės	magarai, tamangai, kiratai, thakaliai ir kt.
Vikiteka:	Gurungai

Gurungai – Himalajų priekalnių tauta, gyvenanti Nepale (į vakarus nuo Katmandu slėnio, Pokharos apylinkėse), taip pat Butane, Indijoje. priklauso kinų-tibetiečių kalbų šeimai, turi keletą tarmių. Taip pat vartoja nepalių kalbą. Išpažįsta Tibeto budizmą, kuris tampiai persimaišęs su vietinėmis kalniečių religijomis (bon).

Gurungų protėviai siejami su tibetiečių-mjanmų atvykėlių banga, VII–VIII a. judėjusia per Tibetą į Nepalą. Nuo XVII a. įėjo į sąjungą. Daugelis tapo britų, vėliau Nepalo ir Indijos kariais.

Tradiciškai gurungai verčiasi ariamąja terasine žemdirbyste (kukurūzai, kviečiai, ryžiai, grikiai, soros, bulvės, daržovės), laiko gyvulius (buivolai, ožkos, avys, ). Einant į šiaurę gyvulininkystės svarba didėja. Šiaurėje išvystyta prekyba druska, vilna, sviestu. Tarp amatų išsiskiria vilnos apdirbimas.

Gurungų gyvenvietės didelės, nuo 150–200 iki 700 namų. Pietų gurungų būstas dviejų aukštų, stačiakampio arba ovalaus plano: pirmas aukštas akmeninis, antras – medinių grebėstų. Stogas kūgiškas, yra balkonas. Šiaurėje paplitę senoviškesni būstai – vienaaukščiai, dviejų patalpų, užapvalintais kampais, medinių grebėstų, dengta veranda, keturšlaičiu bambukiniu stogu, sienomis iš molio ir mėšlo mišinio.

Vyrai vilki marškinius ir liemenę, kepurę, dhotį, plačią juostą, kaklaskarę. Moterys vilki koftą, sijoną, šiltą skraistę, plačias skaras.

Virtuvės pagrindą sudaro kukurūzai, ryžiai, daržovės, mėsa, soros, moliūgai, žirniai, šakniavaisiai. Vartoja rūgpienį, geria , tibetietišką arbatą (su pienu, sviestu, druska, žaliu kiaušiniu).

Gurungai skirstosi į dvi endogamines grupes: čarus („keturi“), kuriems priklauso 4 patrilinijiniai klanai, ir sorus („šešiolika“), kuriems priklauso daugiau nei 16 klanų. Čarai daugiau gyvulių augintojai, o sorai – žemdirbiai. Tradicinė šeima didžioji. Giminės linija patrilinijinė. Nuo XX a. vid. paplito mažoji šeima. Santuoka patrilokalinė, iki pirmagimio gimimo – matrilokalinė.

Tikyboje svarbus protėvių kultas, magija, šamanizmas.

Šaltiniai

1. Гурунг,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.