Guranai

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Apie kaimą Lenkijoje žr. Guranai (kaimas).

Guranai (rus. гураны) – Užbaikalės gyventojai, mišrių rusų ir vietinių tautų atstovų (buriatų, evenkų, , mongolų, mandžiūrų) santuokų palikuonys.

Etimologija

Žodis guranas kilęs iš buriatų kalbos žodžio, reiškiančio 'stirninas'. Panašių žodžių turi ir mongolai (gura), evenkai, kalmukai (guru), altajiečiai.

Maišymosi istorija

Rusai, gyvenantys toje pačioje vietovėje su vietiniais gyventojais (evenkais ir buriatais), kartais susilaukdavo bendrų palikuonių, kurie kartu perimdavo dalį jų buities, kultūros elementų. Šie palikuonys turi tarpinius antropologinius bruožus, dažniausiai išlaikė rusų kalbą ir savimonę. Rusai vietinių gyventojų tarpe išplatino žemdirbystės, sėslumo, statybos kultūros elementus. Užbaikalės teritorijoje po truputį formavosi savitas vietinių gyventojų tipas, kilęs daugiausia iš buriatų, evenkų ir rusų, kurį ėmė vadinti guranais.

Daugelio užbaikaliečių kilmė maišyta, jie turi tiek europidų, tiek mongolidų kraujo. Vietiniai gyventojai, kurie yra jau ketvirtos kartos mišraus kraujo žmones, kuriuose kartu pasireiškia rusų ir vietinių tungusų bruožai. ėmė vadinti guranais. XVIII a. archyviniai duomenys rodo, kad jau XVIII a. rusų atsikėlėliai Užbaikalėje jau naudojo žodį guranas, kaip vardą ar pravardę. Vėliau taip ėmė vadinti vietinius užbaikaliečius. .

Manoma, kad pavadinimas kilo iš žieminių kepurių iš stirninų kailių. Kepurės tebeturėdavo jauno stirnino ragelius. Tokios kepurės primindavo guranų galvas. Dėl šio panašumai visa žmonių grupė buvo pavadinta guranais.

Nuorodos