Grūšlaukis

Grūšlaukė
Grūšlaukė
56°04′19″š. pl. 21°24′32″r. ilg. / 56.072°š. pl. 21.409°r. ilg. / 56.072; 21.409 (Grūšlaukė)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Darbėnų seniūnija
Gyventojų (2021)	414
Vikiteka	Grūšlaukė
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Grū̃šlaukė Kilmininkas: Grū̃šlaukės Naudininkas: Grū̃šlaukei Galininkas: Grū̃šlaukę Įnagininkas: Grū̃šlauke Vietininkas: Grū̃šlaukėje

Grūšlaukė – kaimas šiaurinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 11 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų ir 10 km į vakarus nuo Salantų. Seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-97029), ambulatorija, pagrindinė mokykla, girininkija, Šv. Jono Nepomuko bažnyčia (1988–1995 m.). Veikia kapinės, pora parduotuvių, kavinė. Per miestelį teka (Akmenos baseinas). Kaimas garsėja Užgavėnių tradicijomis.

Etimologija

Pavadinimas kildinamas iš žodžių: žem. grūšė, griūšė (liet. kriaušė) ir laukas. Pasakojama, kad toje vietoje augo kriaušių laukai. Senesnės vietovardžio lytys yra Grūšlaukis, Grūšlaukiai.

Istorija

Pirmąkart paminėta 1568 m. sudarytame Žygimanto Augusto Platelių valdos žemėlapyje. Vėliau priklausė Vladui Rancui. Jį 1675 m. padalinus, įkurtas Grūšlaukės dvaras, kurį valdė didikai Vainos, Oginskiai, Masalskiai, Potockiai (1795–1806 m.), Zubovai (1806–1824 m.) ir Tiškevičiai (1824–1922 m.)

1750 m. buvo 73 kiemai.1758 m. kaimui suteikta privilegija rengti 3 metinius prekymečius. 1778 m. kunigaikštis Ignotas Oginskis pastatė bažnyčią (1945 m. sudegė, 1988–1995 m. atstatyta). Nuo XVIII a. pab. Grūšlaukė vadinama miesteliu.

1821 ir 1843 m. buvo 71, 1846 m. – 68 dūmai, 1866 m. miestelyje buvo 18, o kaime – 30 kiemų. Grūšlaukės valstiečiai dalyvavo 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose. 1863 m. Grūšlaukės sukilėliams vadovavo .

1853 m. įkurta pradinė mokykla. Po 1861 m. žemės reformos šalia miestelio buvo įkurti Pagrūšlaukės ir Laukelių kaimai. 1861–1880 ir 1915–1918 m. miestelis buvo valsčiaus administracinis centras, 1861–1940 ir 1941–1944 m. – seniūnijos, 1940–1941 ir 1944–1977 m. – apylinkės administracinis centras.

Po 1922 m. Lietuvos žemės reformos Grūšlaukė išskirstyta į vienkieminius ūkius. 1923 m. bažnytkaimyje buvo 76 kiemai.

1941, 1948–1949 ir 1951 m. į Sovietų sąjungos gilumą ištremta 40 gyventojų. 1945–1951 m. Grūšlaukės miškuose bazavosi Kardo rinktinės partizanai.

1947–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Joje nuo 1949 m. veikė septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1999 m. pagrindinė mokykla.1952 m. įsteigta biblioteka, kultūros namai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1880 m.	Grūšlaukės valsčiaus centras, Telšių apskritis
1880–1915 m.	Salantų valsčius, Kretingos apskritis
1915–1918 m.	Grūšlaukės valsčius, Kretingos apskritis
1919–1950 m.	Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1950–1959 m.	Grūšlaukės apylinkės centras, Salantų rajonas
1959–1977 m.	Grūšlaukės apylinkės centras, Kretingos rajonas
1977–1995 m.	Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m.	Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m.
1821 m.	1843 m.	1866 m.	1886 m.	1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.
472	496	246	360	654	510	522	479
1977 m.	1979 m.^sur.	1985 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-
523	569	672	668	631	530	414	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Aleksandras Bendikas, knygnešys, lietuviškos spaudos leidėjas.
• Aleksas Jonkus, partizanas, Kardo rinktinės narys.
• , menininkas, skulptorius, dievdirbys.
• Adolfas Kontrimas, partizanas, Kardo rinktinės narys, politinis kalinys ir tremtinys.
• Kazimieras Kontrimas, partizanas, Kardo rinktinės kūrėjas ir vadovas.
• Juozapas Paulauskas, liaudies menininkas, medžio drožėjas, dievdirbys ir knygnešys.
• Kazimieras Paulauskas, tautodailininkas ir pedagogas.

Kultūros paveldas

• Grūšlaukės kapinių koplyčia su sienine tapyba (1749 m.).
• Paminklas Kardo rinktinės partizanams (1999 m.).
• Kapas. Palaidotas liaudies meistras Juozapas Paulauskas (1860–1945).
• Kapas. Palaidotas Lietuvos partizanas, politinis kalinysir tremtinys Adolfas Kontrimas (1917–2006).
• Monumentalus kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra (1897 m.; meistrai Antanas Stonius ir Juozapas Paulauskas).
• Kapinių ir pakelės koplytėlės su šventųjų skulptūromis (XX a.).

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Salantų bažnyčios 1750 m. vizitacijos aktas. – Salantų bažnyčios archyvas (b. n.)
3. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 70, 72
   Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 152
4. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 111
5. Grūšlaukė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 217 psl.
6. Grūšlaukės biblioteka 2008-06-27 iš Wayback Machine projekto.
7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
9. Grūšlaukis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 611 psl.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
11. Grūšlaukė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 235 psl.
12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
13. Grūšlaukė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 8
14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
15. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
18. Kultūros vertybių registras, u. k. 9484
19. Kultūros vertybių registras, u. k. 10979

Nuorodos

• Grūšlaukis. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 292 psl.
• Kaimo istorija
• Gruszławki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 877 psl. (lenk.)
• Gruszławki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, , 540 psl. (lenk.)