Grykšiai if 270px Grykšiai55 54 04 š pl 21 19 23 r ilg 55 901 š pl 21 323 r ilg 55 901 21 323 Grykšiai Apskritis Klaipėd

Grykšiai

Grykšiai

55°54′04″š. pl. 21°19′23″r. ilg. / 55.901°š. pl. 21.323°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė

Seniūnija

Kretingos seniūnija

Gyventojų

11

Vikiteka

Grykšiai

Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė)
Vardininkas:	Grykšiaĩ
Kilmininkas:	Grykšių̃

Grykšiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybėje, 5 km į rytus nuo Kretingos. Teritorijos plotas – 229,7 ha.

Etimologija

Pavadinimas kilo nuo pirmųjų naujakurių Grykšių pavardės. Rašytiniuose šaltiniuose vietovės vardas rašomas lenk. Gryngsze, Gryksze, vok. Griksche, rus. Грикши, Грикше, Грыкши, liet. Grikšiai. Vietos kretingiškių tarme kaimas vadinamas žem. Grīkšē.

Geografijai

Vietovė yra Pajūrio žemumoje, įsiterpusi tarp Rubuliams priklausančio Ilgųjų Pievų miško, Daktarų, Klibių, Padvarių ir Dupulčių.

Pietiniu pakraščiu eina plentas Šiauliai–Palanga, o centrine dalimi – nuo jo atsišakojantis kelias Dupulčiai–Klibiai. Rytiniame ir pietiniame pakraštyje auga Ilgųjų Pievų miškas, o šiaurės vakarinėje dalyje – šio miško masyvui priklausantis Plikių miškas.

Istorijai

Grykšių (lenk. *Gryksze*) užusienis XVIII a. Kretingos grafystės plane, parengtame Lydos apskrities matininko Pranciškaus Jodkos, 1771 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas

Grikšių (rus. *Грикше*) kaimas Rusijos imperijos kariuomenės generalinio štabo karininkų 1868 m. parengtame Kretingos apylinkių žemėlapyje

Grykšių kaimo planas, parengtas vykdant pobaudžiavinę žemės reformą, apie 1869 m. Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys

1883 m. A. Kalašnikovo parengto ir 1886 m. Kamenskio bei Fugalevičiaus pakoreguoto Grykšių kaimo ribų plano kopija, braižyta 1903 m. grafo Aleksandro Tiškevičiaus užsakymu. Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys

Grykšių (lenk. *Gryksze*) kaimas Prūsijos karalystės karo topografijos tarnybos 1915 m. ir 1918 m. išleistuose Kretingos ir Kartenos apylinkių topografiniuose žemėlapiuose

Grykšių kaimas po Lietuvos žemės reformos. Ištrauka iš Lietuvos kariuomenės štabo parengto Kretingos–Palangos apylinkių topografinio žemėlapio. Apie 1939 m.

Grykšių užusienis atsirado XVII a. II pusėje plėšininėje Kretingos dvaro žemėje, įsiterpusioje tarp Dvaro girios ir gatvinio Klibių kaimo. Pirmąkart jis paminėtas 1771 m. Kretingos grafystės inventoriuje. Užusieniui priklausė apie 6 valakus žemės, kuri ribojosi su Daktarais, Klibiais, Slučkais ir Dupulčiais. Centre stovėjo 4 sodybos, kuriose gyveno Jurgis Tiškus, Petras Stoškus, Antanas Miežetis ir Jonas Tarvydas su šeimomis, mokėję dvarui činšą.

XIX a. Grykšiai tapo kaimu. Dvasiniais jo gyventojų reikalais rūpinosi Kretingos parapijos dvasininkai – kunigai pranciškonai.

1827–1846 m. kaime buvo 2, o 1857 m. – 3 katalikų kiemai. 1845 m. gyveno Pranciškus Montrimas su žmona Terese, vaikais Vincentu, Pranciškumi, Viktorija, Antanu, Magdalena bei Petras Bertašius su motina Ona, žmona Joana, vaikais Petru ir Magdalena, samdiniais Antanu Bertašiumi, Pranciškumi Mikalausku, Magdalena Godlevska ir Ona Mažylyte. 1857 m. žemdirbyste vertėsi Vincento Montrimo, Petro Bertašiaus ir Jono Putvino šeimos.

1861 m. kaime liko 1 sodyba, o rytinėje žemių dalyje Kretingos dvaras pastatė plytinę, kurios produkcijai gaminti naudotas čia pat kasamas molis. Tai buvo didžiausia šio profilio pramonės įmonė Telšių apskrityje, rašytiniuose šaltiniuose vadinama Kretingos plytų fabriku.

Vykdant baudžiavos panaikinimo reformą didesnė dalis dirbamos žemės 1869 m. išdalinta išsipirkti valstiečiams Kavaliauskui ir Tadui Žyliui, o plytinės teritorija liko dvarui. Ganyklos, šienaujamos pievos ir miškas palikti bendram valstiečių ir dvaro naudojimui.

Kretingos dvaro savininku tapus Juozapui Tiškevičiui, matininkas Aleksandras Kalašnikovas 1883 m. pamatavo valstiečių, dvaro ir bendro naudojimo žemes bei parengė kaimo ribų ir žemėnaudos planą. Pagal jį Grykšiams tuo metu priklausė apie 120 ha žemės. Dvi valstiečių šeimos valdė 2,76 ha pasodybinės, 27,29 ha ariamos, 17,25 ha pievų ir 48,27 ha ganyklų žemės. Dar 16,24 ha ganyklų valstiečiai naudojosi bendrai su dvaru. Abi valstiečių sodybos stovėjo ties kaimo viduriu. Tarp jų ir vakariniu pakraščiu einančio kelio Dupulčiai–Daktarai–Klibiai telkšojo 3 kūdros. Pietrytine dalimi nuo Kretingos–Kartenos vieškelio mišku ėjo kitas kelias, vedęs link dvarui priklausančio 15 ha plytinės žemės sklypo.

Po baudžiavos panaikinimo reformos nauju Grykšių kaimynu tapo dvaro žemėje išaugęs Padvarių kaimas, su kurio naujakuriais kilo ginčų dėl žemių ribų. Dėl to 1886 m. matininkai Kamenskis ir Fugalevičius, dalyvaujant Grykšių valstiečiams Tadui Žiliui ir našlei Karolinai Kavaliauskienei bei Bliūdsukių bendruomenės atstovui Ignotui Tamošauskiui, patikslino kaimo ribas.

Dvarui nugriovus plytinę, o jos žemę pardavus, 1895 m. Grykšiuose buvo jau 4, 1923 m. – 5 ūkiai. Vykdant Lietuvos žemės reformą kaimas 1939–1943 m. išskirstytas į vienkieminius ūkius.

Per sovietinius trėmimus 1948 m. gegužės 22 d. į Irkutsko srities Šamankos gyvenvietę išvežtos kaimo senbūvių Kavaliauskų ir Žilių šeimos (8 žmonės). Tremtyje mirė Stanislava Kavaliauskienė, jos duktė Stanislava ir Juozas Žilys. Kitiems tremtiniams į Lietuvą grįžti buvo leista po 1957–1958 m.

1959 m. Grykšiuose gyveno Burbų, Butkų, Lankučių, Šaulių, Ylakių ir kt. šeimos. XX a. 9 deš. nebeliko nei žmonių, nei sodybų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kaimą atgaivinti ėmėsi naujakurys Rimantas Radzevičius. Po 2016 m. gyvenviečių ribų patikslinimo, prie Grykšių buvo prijungta didesnioji Kretingos seniūnijai priklausanti Slučkų žemių dalis, o pietinė kaimo riba pasiekė plentą Šiauliai–Palanga. Šiuo metu Grykšiuose yra Vytauto, Ilgųjų Pievų ir Vasaros gatvės, prie kurių auga Kretingos priemiestis.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a.	, , Kretingos grafystė
1861–1915 m.	, Kretingos valsčius, Telšių apskritis
1915–1945 m.	Klibių seniūnija, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941, 1944–1950 m.	Klibių apylinkė, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
1950–1954 m.	Klibių apylinkė, Kretingos rajonas
1954–1988 m.	Kurmaičių apylinkė, Kretingos rajonas
1988–1995 m.	Kretingos apylinkė, Kretingos rajonas
1995–2009 m.	Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m.	, Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1845 m. ir 2021 m.

1845 m.

1857 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

16

31

32

44

35

19

8

0

4

11

Šaltiniai

Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Kretingos rajono savivaldybės gyvenamosios vietovės pavadinimo pakeitimo, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir pakeitimo“. – Vilnius. – 2016 m. spalio 26 d. – Nr. 1062. – Teisės aktų registras. – 2016 m. lapkričio 2 d. – Nr. 26124
Kretingos rajono savivaldybė: žemėlapis. – VĮ Registro centras. – Vilnius, 2021 2021-12-06 iš Wayback Machine projekto.
Inwentarz hrabstwa Kretyngi dobr dziedzicznych Jaśnie Wielmożnego Jmci Xiędza Ignacego Jakuba kniazia Massalskiego, biskupa wileńskiego, orderu Orła Białego kawalera, pzezemnie Franciszka Aloizego Jodkę, komornika Pttu Lidzkiego, zesłanego na to komissarza w Roku 1771 diebus 7bris sporządzony. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 11, ap. 1. – B. 1591. – L. 113v-114
Wizyta kośioła i klasztoru Kretyngowskiego z roku 1827. – 1827–1830 m. – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius. – F. 39. – B. 107. – L. 4
Вѣдомость жителямъ Ковeнской губерніи Тельшевскаго уѣзда вѣроисповѣданія рымско-католическаго Кретингенскаго прихода, составлена 1845-го года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2. – B. 723. – L. 89v-90
. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 152 (leidinyje klaidingai nurodyti 22 dūmai)
Списокъ исповедающихся и неисповедающихся Римско-Католическимъ лицамъ Кретингенскаго приходаб, 1857 года составленъ. – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius. – F. 39. – B. 93. – L. 18v-19
Планъ Ковенской губерніи Тельшевскаго уѣзда имѣнія Кретингенъ. – 1861–1865 m. – Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. – Nr. KM GEK-11904
Julius Kanarskas. Daktarų ir Grykšių kaimai (Istorinė pažyma). – Kretinga, 2007 m. lapkričio 10–12 d. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16. – B. 180
Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. – Vilnius, 1965. – T. 2. – P. 46
Планъ No 28 Ковенской губерніи Тельшевскаго уѣзда деревень Докторы, Клиби, Грыкши. – 1869 m. – Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. – Nr. KM GEK-11893
Планъ дачи Ковенской губерніи Телшевскаго уѣзда Кретингенской волости деревни Грикше (…) – 1883 m. ir 1886 m. – Kopija, 1903 m. – Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. – Nr. KM GEK-11845
Планъ дачи Ковенской губерніи Телшевскаго уѣзда Кретингенской волости деревни Грикше (…) – 1883 m. ir 1886 m. – Kopija, 1903 m. – Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. – Nr. KM GEK-11845
Карта Ковенск. и Курляндск. губерній и части Пруссіи. – VIII-9. – Тельшевск. и Гробинск. уѣзд. – Съёмка 1895 года. – Печатано въ XI-1913 г.
Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 114
Kretingos valsčiaus Grikšių kaimo skirstymo vienkiemiais byla. – 1939–1943 m. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 1350, ap. 1. – B. 83
Kretingos vls. Grikšių k. Išskirstymo viensėdžiais planas (1:5000). – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 1250, ap. 4/5. – B. 211
Lietuvos gyventojų genocidas, 1948 (A–M). – Vilnius, 2007. –T. 3, d. 1. – P. 620, 622
1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius, 1993. – Kn. 1. – P. 439
. Kaimą tarp daubų atgaivino sodininkai. – Pajūrio naujienos. – 2009 m. birželio 12 d.
Вѣдомость жителямъ Ковeнской губерніи Тельшевскаго уѣзда вѣроисповѣданія рымско-католическаго Кретингенскаго прихода, составлена 1845-го года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2. – B. 723. – L. 89v-90
Списокъ исповедающихся и неисповедающихся Римско-Католическимъ лицамъ Кретингенскаго приходаб, 1857 года составленъ. – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius. – F. 39. – B. 93. – L. 18v-19
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės

Kurmaičiai – 5 km
Klibiai – 3 km

Daktarai – 1 km

KŪLUPĖNAI – 13 km

Padvariai 1 km
KRETINGA – 5 km
PALANGA – 16 km

Rubuliai – 5 km
KARTENA – 10 km

Kluonaliai – 1 km
KRETINGALĖ – 10 km

Dupulčiai – 1 km

Mišučiai – 5 km
RAGUVIŠKIAI – 6 km

Nuorodos

Kaimą tarp daubų atgaivino sodininkai. – Pajūrio naujienos. – 2009 m. birželio 12 d.
Grykšiai. Dvaro girios pakraštyje išaugęs kaimas. – Pajūrio naujienos. – 2020 m. rugsėjo 25 d.
Grykšiai. Dvaro girios pakraštyje išaugęs kaimas. – Vakarų ekspresas. – 2020 m. rugsėjo 26 d.
Lyg iš pelenų kyla kaimas Kretingos pašonėje: kadaise turėjo įžymų fabriką, o vėliau neliko nei vieno gyventojo. – Delfi.lt. – 2021 m. sausio 23 d.

[1] Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.

[2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Kretingos rajono savivaldybės gyvenamosios vietovės pavadinimo pakeitimo, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir pakeitimo“. – Vilnius. – 2016 m. spalio 26 d. – Nr. 1062. – Teisės aktų registras. – 2016 m. lapkričio 2 d. – Nr. 26124

[3] Kretingos rajono savivaldybė: žemėlapis. – VĮ Registro centras. – Vilnius, 2021 2021-12-06 iš Wayback Machine projekto.

[4] Inwentarz hrabstwa Kretyngi dobr dziedzicznych Jaśnie Wielmożnego Jmci Xiędza Ignacego Jakuba kniazia Massalskiego, biskupa wileńskiego, orderu Orła Białego kawalera, pzezemnie Franciszka Aloizego Jodkę, komornika Pttu Lidzkiego, zesłanego na to komissarza w Roku 1771 diebus 7bris sporządzony. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 11, ap. 1. – B. 1591. – L. 113v-114

[5] Wizyta kośioła i klasztoru Kretyngowskiego z roku 1827. – 1827–1830 m. – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius. – F. 39. – B. 107. – L. 4
Вѣдомость жителямъ Ковeнской губерніи Тельшевскаго уѣзда вѣроисповѣданія рымско-католическаго Кретингенскаго прихода, составлена 1845-го года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2. – B. 723. – L. 89v-90
. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 152 (leidinyje klaidingai nurodyti 22 dūmai)

[6] Списокъ исповедающихся и неисповедающихся Римско-Католическимъ лицамъ Кретингенскаго приходаб, 1857 года составленъ. – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius. – F. 39. – B. 93. – L. 18v-19

[7] Планъ Ковенской губерніи Тельшевскаго уѣзда имѣнія Кретингенъ. – 1861–1865 m. – Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. – Nr. KM GEK-11904
Julius Kanarskas. Daktarų ir Grykšių kaimai (Istorinė pažyma). – Kretinga, 2007 m. lapkričio 10–12 d. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16. – B. 180

[8] Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. – Vilnius, 1965. – T. 2. – P. 46

[9] Планъ No 28 Ковенской губерніи Тельшевскаго уѣзда деревень Докторы, Клиби, Грыкши. – 1869 m. – Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. – Nr. KM GEK-11893

[10] Планъ дачи Ковенской губерніи Телшевскаго уѣзда Кретингенской волости деревни Грикше (…) – 1883 m. ir 1886 m. – Kopija, 1903 m. – Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. – Nr. KM GEK-11845

[11] Планъ дачи Ковенской губерніи Телшевскаго уѣзда Кретингенской волости деревни Грикше (…) – 1883 m. ir 1886 m. – Kopija, 1903 m. – Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. – Nr. KM GEK-11845

[12] Карта Ковенск. и Курляндск. губерній и части Пруссіи. – VIII-9. – Тельшевск. и Гробинск. уѣзд. – Съёмка 1895 года. – Печатано въ XI-1913 г.

[13] Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 114

[14] Kretingos valsčiaus Grikšių kaimo skirstymo vienkiemiais byla. – 1939–1943 m. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 1350, ap. 1. – B. 83
Kretingos vls. Grikšių k. Išskirstymo viensėdžiais planas (1:5000). – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 1250, ap. 4/5. – B. 211

[15] Lietuvos gyventojų genocidas, 1948 (A–M). – Vilnius, 2007. –T. 3, d. 1. – P. 620, 622
1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius, 1993. – Kn. 1. – P. 439

[16] . Kaimą tarp daubų atgaivino sodininkai. – Pajūrio naujienos. – 2009 m. birželio 12 d.

[17] Вѣдомость жителямъ Ковeнской губерніи Тельшевскаго уѣзда вѣроисповѣданія рымско-католическаго Кретингенскаго прихода, составлена 1845-го года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2. – B. 723. – L. 89v-90

[18] Списокъ исповедающихся и неисповедающихся Римско-Католическимъ лицамъ Кретингенскаго приходаб, 1857 года составленъ. – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius. – F. 39. – B. 93. – L. 18v-19

[19] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[20] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-21] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[22] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[23] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[24] Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[25] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[26] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.