Gruževskiai

Gruževskiai
Gruževskių herbas Liubičius
Titulas	bajorai
Laikotarpis	XVI a. – XX a. pradžia
Šalys	LDK
Dvarai	Dirvėnų valsčiuje, Žemaitijoje , Želvių , Kelmės dvaras

Gruževskiai (lenk. Grużewscy) – XVI a. – XX a. pradžios Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos ir Lietuvos bajorų giminė.

Giminė

Pavelas Gruževskis XVI a. viduryje turėjo dvarų Lomžos apylinkėse. Iš aštuonių jo sūnų penki – Jonas, Mikalojus, Jokūbas, Andrius ir Domijonas – apie 1560 m. persikėlė į LDK. Išskyrus Jokūbą, apsigyvenusį Naugarduko žemėje, įsikūrė, vedė, įgijo dvarų Dirvėnų valsčiuje, Žemaitijoje. Tapo evangelikais reformatais, iki XX a. pr. materialiai rėmė, gynė nuo persekiojimų evangelikus reformatus. Palaikė ryšius su Radvilomis. Žymiausi buvo Jono palikuoniai, jų svarbiausia valda – Kelmė.

Povilo sūnus:

• (1540–1609 m. lapkričio mėn. Kelmėje) 1560 m. įsikūrė Naugarduko žemės Barcino dvare. 1572 m. paskirtas Šiaulių valstybinės valdos Žemaitijoje vietininku. 1586 m. Kelmės apylinkėse įgijo Želvių, 1591 m. – Kelmės dvarus. Kelmėje įkūrė evangelikų reformatų bendruomenę, įsteigė mokyklą. Jono sūnus:
  
• (1591 m. Želviuose – 1651 m. balandžio 25 d. Kelmėje) dalyvavo XVII a. pr. karuose su Rusija, 1617–1623 m. su Švedija Livonijoje. Nuo 1635 m. Žemaitijos žemės teisėjas. Valdė Kelmės ir kitus dvarus. Kelmėje pastatydino evangelikų reformatų bažnyčią, mokyklą.

Jurgio sūnus

• (m. 1689 m.) su kitais pasirašė 1655 m. Kėdainių sutartį su Švedija, bet dalyvavo 1656 m. sukilime prieš Švedijos okupaciją, 1654–1667 m. – kare su Rusija. Nuo 1656 m. Žemaitijos vėliavininkas, nuo 1684 m. Žemaitijos pakamaris. Jurgio sūnus (m. 1682 m.) buvo Vilniaus tvarkininkas, arba vaiskis, nuo 1674 m. Žemaitijos . Trečias sūnus:
  
• (m. 1672 m.) nuo 1659 m. buvo Mažųjų Dirvėnų tijūnas. Jono sūnus:
  
• Jokūbas Gruževskis (m. 1709 m. balandžio mėn.) buvo pulkininkas, Žemaitijos stalininkas, Stanislovo Leščinskio šalininkas. Po tėvo mirties valdė Padubysio dvarą prie Kelmės. Taip pat valdė Plinkšių dvarą ir Kuršėnus.

Jokūbo sūnus:

• (m. 1775 m. lapkričio 15 d.) – kapitonas. Jo sūnus:
  
• (m. 1807 m. lapkričio 8 d. Tilžėje) iškilo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės generolus adjutantus. Kelmėje turėjo vertingą biblioteką, medalių ir monetų kolekciją. Marcijono sūnaus Jokūbo sūnus:
  
• Julius Gruževskis dalyvavo 1831 m. sukilime. Jo būriui 1831 m. kovo 25 d. užėmus Raseinius prasidėjo sukilimas Lietuvoje.

Naugarduko atšakos:

• buvo teologas.
  
• (1848 m. Verpena prie Kelmės – 1922 m. balandžio 4 d. Kelmė) Leipcige studijavo tapybą ir muziką, baigė ir ten iki 1900 m. gyveno.
  
• (m. 1863 m.) buvo 1863 m. sukilimo Lietuvos sukilėlių apygardos karo viršininkas. Žuvo Biržų kautynėse.

Vienas paskutiniųjų Kuršėnų dvaro valdytojų:

• žuvo nacių koncentracijos stovykloje.

Šaltiniai

1. Antanas Tyla. Gruževskiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 237 psl.