Gražina Pranauskienė

Gražina Pranauskienė-Burokaitė (g. 1957 m. sausio 31 d. Adutiškyje, Švenčionių raj.) – choro dirigentė ir pedagogė.

Biografija

1975 m. baigė Kretingos vidurinę mokyklą ir vaikų muzikos mokyklą (mokyt. I. Kocienės akordeono klasė). 1975–1979 m. choro dirigavimo mokėsi Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje (dėst. P. Gelžinis, Jonas Kasnauskas, Nelė Gricienė-Narbutaitė, Nijolė Domarkienė-Šimonytė). Mokyklą baigusi su pagyrimu, 1979–1984 m. choro dirigavimo studijas neakivaizdiniu būdu tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dėst. Tado Šumsko klasė).

1979–1987 m. dirbo Gargžduose, buvo Klaipėdos rajono Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja ir vyr. metodininkė. Kartu su V. Normantu vadovavo Gargždų kultūros namų mišriajam chorui – su juo išlaikė choro dirigavimo valstybinius egzaminus Lietuvos konservatorijoje, dalyvavo 1985 m. respublikinėje dainų šventėje Vilniuje. Vadovavo Gargždų ryšių skyriaus, medicinos darbuotojų vokaliniams ansambliams bei chorui, taip pat Agluonėnų kaimo etnografiniam ansambliui.

Nuo 1987 m. kiek laiko dirbo Kretingos kultūros rūmuose, o nuo 1988 m. – po vienerius metus – Klaipėdos medicinos darbuotojų klube ir Klaipėdos kultūros ir poilsio parke. Vadovavo Klaipėdos epideminės stoties medicinos darbuotojų moterų vokaliniam ansambliui, dainavo Klaipėdos jūrų prekybos uosto „Disvyčio“ ir Klaipėdos kultūros rūmų „Žilvino“ dainų ir šokių ansambliuose, konservatorijos chore bei Palangos miesto folkloriniame ansamblyje, talkino moterų chorui Palangoje. Dirigavo 1982 m. Klaipėdos rajono dainų šventėje Gargžduose.

1989 m. išvyko į Australiją – Melburną, kur ištekėjo už Petro Pranausko, o 1990 m. apsigyveno Geelonge. Čia įsijungė į aktyvią kultūrinę veiklą. 1990–1993 m. buvo Geelongo valdybos kultūros reikalų vedėja, 1990–1992 m. vadovavo šeštadieninei lietuvių mokyklai, vėliau – privačios Monea muzikos mokyklos fortepijono mokytoja. Nuo 1992 m. Melburno tarptautinėje radijo stotyje pusę metų vadovavo lietuviškoms valandėlėms. 1992 m. išrinkta Australijos lietuvių pasiruošimo dainų šventei Lietuvoje koordinatore.

1990 m. iš Mečislovo Kymanto perėmė nedidelį lietuvių chorelį, kurį išaugino iki 27 dainininkų. Mišrusis choras, pasivadinęs „Vilties“ vardu, išplėtojo gan aktyvią veiklą. Surengė koncertų Sidnėjuje, Melburne, Adelaidėje, Tasmanijoje ir kitur, dalyvavo tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose, tautiniuose renginiuose, visur propaguodamas lietuvišką muziką. Chorą parengė tradicinėms Australijos lietuvių dainų šventėms Melburne (1990 m.), Sidnėjuje (1992 m.), Adelaidėje (1994 m.) ir Melburne (1996 m.). Choro vadovė buvo minėtų dainų švenčių dirigentė. Grupė „Vilties“ choristų atvyko į 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventę Kaune ir Vilniuje, 1994 m. dirigavo jungtiniam chorui Vilniuje Juliaus Gaidelio dainą „Pasėjau dobilą“.

1995 m. Australijoje (Geelonge) suorganizavo 25 dalyvių mišrųjį chorą „Universal voice“, kuriame dainuoja įvairių tautybių dainos mėgėjai. Choras pasirodo koncertuose bei kituose kultūros renginiuose.

1995–1997 m. Geelong Deakin universitete studijavo žurnalistiką ir literatūrą, įgijo dar vieną bakalauro diplomą. Buvo 1998 m. Australijos lietuvių 20-osios jubiliejinės dainų šventės Geelonge koordinatorė ir vyr. dirigentė.

Šaltiniai

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.