Gramema

Gramema – gramatinė reikšmė, suvokiama kaip vienas iš gramatinės kategorijos elementų; įvairios vienos kategorijos gramemos viena kitai prieštarauja ir negali reikštis kartu. Sakykime, lietuvių kalboje vienaskaita ir daugiskaita – gramatinė skaičiaus kategorija; būtinai turi būti pateikta viena arba kita reikšmė, bet ne abi vienu metu. Taip pat gramema galima vadinti gramatinį rodiklį – gramatinės reikšmės išraiškos būdą bei reikšmės ir jos išraiškos būdų vienovę.

Gramema kalboje išreiškiama daugybe formų, kurias vienija tam tikrõs gramatinės kategorijos reikšmės komponentas, bet skiria kitų kategorijų reikšmės, būdingos kuriai nors kalbos daliai: pavyzdžiui, veiksmažodžio antrojo asmens gramema lietuvių kalboje reiškiama ne viena forma, kurias jungia ši reikšmė, tačiau jas skiria nuosakos, laiko, veikslo, rūšies, skaičiaus reikšmės. Gramemos, reiškiamos keletu morfologinių formų, sudaro morfologinę kategoriją. Pasitaiko ir sintaksės formomis – sintaksės konstrukcijų klasėmis – reiškiamų gramemų (pavyzdžiui, veikiamosios ir neveikiamosios rūšių konstrukcijos); tokiu atveju jos sudaro sintaksės kategorijas.

Su gramema, suvokiama kaip turinio išraiškos vienetas, susijusi morfema kaip išraiškos būdo vienetas. Išraiškos būdo vienetas, vienu metu susijęs su keletu gramatinių kategorijų, vadinamas fleksine morfema, arba fleksija.

Išnašos

1. Плунгян В. А. (2003). „Классификация морфологических значений“. Общая морфология: Введение в проблематику: Учебное пособие. Новый лингвистический учебник (Изд. 2-е, исправленное leid.). М.: Едиториал УРСС. p. 107. ISBN .
2. Бондарко А. В. Граммема // Лингвистический энциклопедический словарь / Главный редактор В. Н. Ярцева. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – 685 с. –
3. „Граммема“. Российский гуманитарный энциклопедический словарь. 2018. {{}}: Citatai journal privalomas |journal= ()