Grūšlaukės girininkija yra Kretingos miškų urėdijos centrinėje dalyje šiaurinėje Kretingos rajono savivaldybės ir pietva

Grūšlaukės girininkija yra Kretingos miškų urėdijos centrinėje dalyje, šiaurinėje Kretingos rajono savivaldybės ir pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Grūšlaukės–Salantų apylinkėse.

Apibūdinimas

Girininkija apima Kretingos rajono savivaldybės Darbėnų seniūnijos šiaurės rytinę, Imbarės seniūnijos šiaurės vakarinę dalį, Salantų seniūniją ir Skuodo rajono savivaldybės Skuodo seniūnijos pietinę dalį. Vakaruose ribojasi su Darbėnų ir , šiaurinėje dalyje su , pietuose – Vaineikių girininkija, o rytuose – su Telšių miškų urėdija.

Valstybinės reikšmės miškų plotas – 2967 ha. Vyrauja eglynai – 58,4%. Pušynai sudaro 29%, beržynai – 9,5%, juodalksnynai – 2,2 %. Didžiausi yra Grūšlaukės pušynas, Ledžių, Peldinės, Butkinės, Taško, Pėtaraičių, Šatraminių, Lieknų, Narmantų, Juodupėnų ir Zapasnojaus miškai.

Girininkiją sudaro Grūšlaukės, Narmontų ir Juodupėnų eiguvos.

Dalis miškų patenka į Grūšlaukės (128,2 ha) ir Šauklių (16,5 ha) kraštovaizdžio draustinius, (68,5 ha) ir Salantų regioninio parko apsauginę zoną (23,4 ha). Girininkijos miškuose išskirta 1 kertinė miško buveinė (0,726 ha), saugomos 2 vištvanagių, 1 sketsakalio ir 1 suopių lizdavietės, į Raudonąją knygą įrašytas , gervės, pilkosios meletos, juodosios meletos ir karvelio ulduko perimvietės, pilkųjų garnių kolonija.

Grūšlaukės pušyne, Peldinės, Ledžių ir Šatraminių miškuose išlikę Kardo rinktinės partizanų žeminių vietos. Ąžuolijos miške stovi kryžius Kardo rinktinės kūrėjo ir vado Kazio Kontrimo žuvimo vietoje.

Peldinės, Ledžių, Butkinės miškuose rengiamos komercinės medžioklės.

Istorija

Grūšlaukės girininkija įkurta 1920 m. buvusios grafų Tiškevičių valdų Grūšlaukės girininkijos bazėje. Senosios girininkijos administracinis centras 1914 m. buvo Mažonuose, o girininku dirbo Vaseris.

Nuo 1920m. girininkijos būstinė veikė Grūšlaukėje, vėliau – išparceliuoto Pesčių dvaro sodyboje Leliūnuose. Po karo persikėlė į , tačiau 1946 m. jos pastatai sudegė, todėl būstinė buvo perkelta į Salantus. 1952 m. sausio 1 d. Grūšlaukės girininkija buvo panaikinta, o jos miškai perduoti . 1958 m. gegužės 1 d. girininkija atkurta, jos būstinė birželio 16 d. pradėjo veikti Grūšlaukėje.

Girininkijos administracinis pavaldumas

1920–1922 m. – Kretingos miškų urėdija
1922–1929 m. – Skuodo miškų urėdija
1930–1945 m. – Kretingos miškų urėdija
1945–1947 m. – Kretingos miško pramonės ūkis
1947–1949 m. – Klaipėdos miškų ūkis
1950–1951 m. – Kretingos miškų ūkis
1958–1967 m. – Kretingos miškų ūkis
1967–1990 m. – Kretingos miško pramonės ūkis
nuo 1991 m. – Kretingos miškų urėdija

Girininkijos centras

1920–1928 m. – Grūšlaukė
1928–1945 m. – Leliūnai
1945–1946 m. –
1946–1952 m. – Salantai
nuo 1958 m. – Grūšlaukė

Girininkai

1920–1924 m. – Pranas Bakšys
1924–1926 m. – Evaldas Dornas
1926–1929 m. – Petras Paučera
1929–1944 m. – Augustinas Mažeika
1946 m. – Žičkus
1950 m. – Klemensas Laužikas
1950–1952 m. – Vilius Gerulis
1958–1963 m. – Jonas Paulauskas
1963 m. – Šarūnas Zigmantas Rekašius
1964–1971 m. – Romualdas Bajoras
1971–1995 m. – Kazys Žitkus
1995–1997 m. – Ričardas Kašėta
1997–2003 m. – Algirdas Rimgaila
nuo 2003 m. – Igas Kripas

Šaltiniai

Kretingos miškų urėdijai 90. – Klaipėda: Druka, 2009

Nuorodos

Kretingos miškų urėdijos tinklalapis 2011-10-25 iš Wayback Machine projekto.