Golanas

Senovės Sirijos regionas: Golanas (גּולן / الجولان)
Šalis	Sirija (Golano aukštumos)
Tautos	amoritai > >
Miestai	Golanas

Golano aukštumos (arab. هضبة الجولان = Haḍbatu 'l-Jawlān, hebr. ‏רמת הגולן‏‎ = Ramat HaGolan), arba tiesiog Golanas – plynaukščių ir kalnų sritis Artimuosiuose Rytuose, į pietus nuo Antilibano kalnų. Izraelio okupuota teritorija ginčijama tarp Izraelio ir Sirijos. Oficialiai Sirijoje administruojama kaip Kuneitros muchafaza.

Plotas ~1800 km².

Geografija

Regionas priskiriamas Užjordanei ir yra į rytus nuo Jordano upės. Vakaruose plynaukštė skardingai leidžiasi link Tiberiados ežero, už kurio yra Galilėja. Pietuose ir pietryčiuose apribota gilaus ir siauro Jarmuko upės slėnio, už kurio yra Gileadas. Rytinės ribos neaiškios, ten pereina į Bašaną (Batanėją). Dažniausiai skiriamaja abiejų regionų riba laikoma . Šiaurėje atsiremia į Antilibano kalnyną, o šiaurės rytuose ribojasi su Iturėja.

Būdingas aukštis ~1000 m. Aukščiausia vieta – Hermono kalnas (2236 m). Klimatas gana vėsus ir drėgnas, lyginant su aplinkinėmis dykumomis, todėl tai svarbi žemdirbystės sritis (vaismedžių sodai, vynuogynai).

Istoriškai svarbiausias miestas buvo (tiksli vieta neidentifikuota). Kiti senoviniai regiono miestai buvo , (al-Jābiya). Dabartiniai miestai yra Kuneitra, , .

Istorija

Senovėje Golanas buvo sudėtinė Bašano regiono dalis. Biblijoje minimas Golano miestas, kuris siejamas su dabartiniu kaimeliu Sirijoje.

Helenizmo laikais pradėtas traktuoti kaip atskiras regionas ir pavadintas Gaulanitis (gr. Γαυλανῖτις = Gaulanítis). Silpstant Seleukidų valdžiai, regione vis labiau įsigalėjo dykumų klajokliai nabatėjai, kurie turėjo čia valdžią. Dėl jo varžėsi ir šiauriniai kaimynai iturėjai. Paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą kontrolę regione siekė turėti Hasmonėjų karalystė, o vėliau Erodas Didysis bei jo palikuonys. 44 m. Golanas prijungtas prie Judėjos provincijos.

Žydai palengva kėlėsi į regioną, o jų migracija dar labiau suintensyvėjo II a., kuomet jie pradėti persekioti savo tėvynėje Judėjoje. Kitas etnosas, siekęs įsigalėti regione, buvo arabų gentis , tuo metu valdę visą Sirijos dykumą. Jie priėmė krikščionybę ir Romos imperijoje buvo naudojami kaip kariai, turėję ginti imperijos sienas.

Nuo VII a. regionas kontroliuotas musulmoniškų valstybių, tarp kurių buvo Arabų kalifatas ir Osmanų imperija.

Golano aukštumas 1967 m. Šešių dienų karo metu okupavo Izraelis. Jom Kipuro karo metu Sirija bandė teritoriją susigrąžinti, tačiau nesėkmingai. 1974 m. sudaryta JTO demilitarizuota zona, skirianti abiem šalims priklausančias aukštumų dalis. Svarbiausias Izraelio miestas Golane – , Sirijos pusėje yra keturi drūzų kaimai, Kuneitros miestas sugriautas karo metu. Plyti minų laukai.

2019 m. gegužės 25 d. JAV pirmoji iš užsienio šalių oficialiai Golano aukštumas pripažino Izraelio dalimi. Pagerbiant JAV prezidentą, viena iš gyvenviečių pavadinta .

Šaltiniai

1. „Trump formally recognises Israeli sovereignty over Golan Heights“. Al Jazeera. Nuoroda tikrinta 2019-05-25.