Bernardas BelotasDžiuzepės Marijos Krespio Autoportretas apie 1700 Ermitažas Sankt Peterburgas Gimė 1665 m kovo 14 d Bol

Bernardas Belotas

Džiuzepės Marijos Krespio „Autoportretas“ (apie 1700, Ermitažas, Sankt Peterburgas)
Gimė	1665 m. kovo 14 d. Bolonija
Mirė	1747 m. liepos 16 d. (82 metai) Bolonija
Tautybė	italas

Veikla	baroko dailininkas

Vikiteka	Giuseppe Maria Crespi

Džiuzepė Marija Krespis (it. Giuseppe Maria Crespi,, 1665 m. kovo 14 – 1747 m. liepos 16 d.) – italų vėlyvojo baroko tapytojas ir grafikas iš Bolonijos.

Biografija

Džiuzepė Marija Krespis gimė 1665 m. kovo 14 d. Bolonijoje. Buvo jauniausias iš malūnininko Girolamo Crespi vaikų. Jo vaikystė buvo gana pasiturinti ir jis beveik visą savo gyvenimą praleido motinos namuose, kurie buvo jos kraitis. Apie 12 m. būdamas Džiuzepė išmoko piešti iš menkai žinomo dailininko Angelo Michele Toni (1640–1708). Po to mokėsi pas Domenico Maria Canuti ir dar vėliau – pas Carlo Cignani. Būdamas apie 22 m. amžiaus mokėsi vaizdavimo iš natūros Palazzo Ghislieri įsikūrusioje meno mokykloje Bolonijoje. Kopijavo Karačių freskas ir Guercino altorinius paveikslus. Bolonijoje Krespis buvo pramintas lo Spagnuolo (ispanu) dėl pomėgio rengtis puošniais, tuo metu ispaniškai madai priskiriamais, drabužiais.

1686 m. Krespis įsteigė nuosavą studiją kartu su vyresniu dailininku Gian Antonio Burrini, kuris jį supažindino su Bolonijos dailės užsakovų ratu. Vienas jų, pirklys Giovanni Ricci, rėmė Krespį, sudarė paveikslų pirkimo sutartį. 1688-90 m. Krespis keliavo po Emiliją ir Markę, mokėsi iš Antonio da Correggio ir Federico Barocci darbų. Vėliau buvo paveiktas venecijiečių dailininkų Ticiano ir Paolo Veronezės. 1690 m. Krespis buvo priimtas į Bolonijos dailininkų gildiją ir gavo pirmą reikšmingą užsakymą altoriniam paveikslui „Šv. Antano kankinimai“. 1691 m. jis nutraukė ryšius su Palazzo Ghislieri dailės akademija po to, kai nupiešė įstaigos direktoriaus karikatūrą. 1694 m. Krespis, kartu su kitais dailininkais, buvo pakviestas princo Eugenijaus Savojiečio dekoruoti jo naujai pastatytus Žiemos rūmus Vienoje.

1690-ųjų pabaigoje Krespis nutapė vieninteles išlikusias savo freskas Palazzo Pepoli Bolonijoje antikinėmis alegorinėmis temomis. Į savo temas jis įtraukė alegorines scenas pastoraliniuose peizažuose, įtakotas Francesco Albani. Apie 1700 m. Krespis atidarė nuosavą dailės mokyklą Bolonijoje. 1702 m. Krespis nutapė altorinį paveikslą „Šv. Margaritos Kortonietės ekstazė“ St. Maria Nuova bažnyčiai, kuris susilaukė didelio dėmesio. Šį paveikslą užsakė Toskanos princas Ferdinando de’ Medici tam, kad pakeisti jo paties pasisavintą Giovanni Lanfranco paveikslą. 1703 m. Krespiui gimė sūnus, tačiau jo motiną Gioanna Cuppini Krespis vedė tik 1707 m. 1706 m. Krespis nutapė ambicingą, apie 100 figūrų darbą „Nekaltųjų žudynės“, vaizduojantį biblijinę istoriją apie Erodo suorganizuotą kūdikių išžudymą Betliejuje. Paveikslas buvo skirtas dovanoti pincui Ferdinando de’ Medici, tačiau užsakovas Carlo Silva delsė tai padaryti ir Krespis pats asmeniškai nugabeno paveikslą princui, kuris vėliau užsakinėjo Krespiui darbus iš Florencijos. 1709 m. Krespis persikėlė į Florenciją su šeima, kur gyveno apie 8 mėnesius princo viloje Pratoline.

Florencijoje Krespis susidomėjo žanrinėmis scenomis. Jo dailei tapo būdingas realistiškumas. Krespis beveik visiškai nusikratė Bolonijos akademistinės mokyklos formalaus vaizdavimo taisyklių. 1710 m. jis tapo pirmosios Bolonijoje tais metais įsteigtos meno akademijos nariu ir vienu pirmųjų direktorių, tačiau jau 1711 m. paliko ją dėl konfliktų su administracija. Apie 1712 m. Krespis sukūrė savo žymiausią tapybos ciklą Septynių sakramentų tema (dabar visi 7 paveikslai yra Senųjų meistrų paveikslų galerijoje Dresdene). 1710-15 laikotarpyje Krespis išbandė sugebėjimus grafikos srityje − paruošė 20 graviūrų. Po žmonos mirties 1722 m. Krespis gyveno atsiskyręs, uždarė savo mokyklą. Tapė religinius ir žanrinius paveikslus. Džiuzepė Marija Krespis mirė 1747 m. liepos 16 d., palaidotas Šv. Marijos Magdalenos bendruomenės bažnyčioje Bolonijoje. Prieš mirtį jau buvo apakęs, spėjama, nuo patirto širdies smūgio. Krespis nepaliko ryškios dailės mokyklos Bolonijoje, jo įtaką patyrė venecijiečiai Giovanni Battista Piazzetta ir Pietro Longhi, kurie buvo jo mokiniais.

Darbų galerija

„Kentauras Chironas ir Achilas“ (apie 1695−1700, Meno istorijos muziejus, Viena)
„Šv. Margaritos Kortonietės ekstazė“ (1701, Kortonos vyskupijos muziejus, )
„Kaimo šventė“ (apie 1709, Breros pinakoteka, Milanas)
„Amūras ir Psichė“ (1707-09, Uficių galerija, Florencija)
„Kunigystės sakramentas“ (1712, Senųjų meistrų paveikslų galerija, Dresdenas)
„Vestuvių sakramentas“ (1712, Senųjų meistrų paveikslų galerija, Dresdenas)
„Virėja“ (po 1712, Uficių galerija, Florencija)

Nuorodos

Vikiteka: Giuseppe Maria Crespi – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Giuseppe Maria Crespi WGA tinklalapyje
Giuseppe Maria Crespi J. Paul Getty muziejaus tinklalapyje
Giuseppe Maria Crespi Londono nacionalinės galerijos tinklalapyje
Giuseppe Maria Crespi Encyclopaedia Britannica tinklalapyje
L'Enciclopedia Italiana
Crespi biografija sphinxfineart.com tinklalapyje