Džovanis Frančeskas Barbieris pravarde Gverčinas it Guercino tikr Giovanni Francesco Barbieri 1591 m vasario 8 1666 m gr

Džovanis Frančeskas Barbieris, pravarde Gverčinas (it. Guercino, tikr. Giovanni Francesco Barbieri, 1591 m. vasario 8 – 1666 m. gruodžio 22 d.) – XVII a. italų baroko epochos dailininkas. Telšių Žemaičių muziejuje „Alka“ yra jo paveikslas „Šv. Agnietė“.

Gverčino „Autoportretas“. (1635, Luvras, Paryžius)

Biografija

Džovanis Frančeskas Barbieris gimė 1591 m. vasario 8 d. Čento mieste tarp Bolonijos ir Feraros. Pravardę Gverčinas gavo nuo to, kad buvo šiek tiek žvairas (it. Guercino - žvairys). Tapybos Gverčinas pramoko savarankiškai. Jaunystėje buvo susijęs su Čento dailininku Benedetto Gennari. Gverčinas greitai pradėjo garsėti ir 1615 m. iš gimtojo miesto persikraustė į Boloniją. Jam didelį įspūdį paliko Lodovico Carracci altorinis paveikslas, pamatytas Bolonijoje. Tapyti asmeniškai paskatino pats Lodovico Carracci. Visgi Gverčinas nesimokė Karačių mokykloje Bolonijoje. Ankstyvuosiuose Gverčino darbuose pasireiškia Karačių ir Karavadžo įtakos, tačiau jo paveikslai pripildyti subtilumo, kas nebūdinga pastarajam. Spėjama, kad Gverčinas tuo metu nebuvo matęs nei vieno originalaus Karavadžo darbo, o įtaka persidavė iš kitų dailininkų.

Markizas Enzo Bentivoglio rekomendavo dailininką popiežiui Grigaliui XV, kilusiam iš Bolonijos. 1621 − 1623 m. popiežiaus kvietimu Gverčinas buvo Romoje. Sukūrė žymiausius savo darbus − freską „Aurora“ Grigaliaus XV giminės Villa Ludovisi (freska yra Agostino Tassi tapytame rėme) ir didžiulį (720 x 423 cm) altorinį paveikslą „Šv. Petronėlės palaidojimas“ Šv. Petro bazilikoje. „Šv. Petronėlės palaidojime“ vaizduojamos dvi scenos: apatinėje Šv. Petronėlė guldoma į karstą (paveikslas kabojo virš karsto, kuriame buvo Šv. Petronėlės relikvijos), viršutinėje − Kristus pasitinka Šv. Petronėlę danguje. Šv. Petro bazilikoje šiuo metu yra mozaikinė kopija, o pats paveikslas perkeltas į Kapitolijaus muziejus.

1623 m. mirus Grigaliui XV Gverčinas grįžo į gimtąjį Čentą. 1629 m. jis pradėjo freskas Pjačencos katedroje. 1642 m., po Gvido Renio mirties, Gverčinas persikėlė į Boloniją, kur tapo svarbiausiu miesto dailininku, vadovavo buvusioms Gvido Renio dirbtuvėms. Savo vėlyvąjį stilių labiau priderino prie klasicistinio Bolonijos mokyklos stiliaus. Gverčinas mirė 1666 m. gruodžio 22 d. Bolonijoje. Jo brolis Paolo Antonio Barbieri buvo dailininku. Gyvenimo metu Gverčinas buvo žymiu menininku, gaudavo užsakymų iš užsieno. Jis sukūrė ne mažiau 100 altorinių ir 140 kitų paveikslų. Gverčino kūrybą galima suskirstyti į du periodus. Ankstyvoji buvo labiau barokiška, paveikslai demonstravo dinamiškumą, aštrų chiaroscuro efektą. Vėlesniojo periodo darbai rodo labiau klasicistines tendencijas, paveikslų figūros statiškos, solidžios.

Darbų galerija

„Madona su Kūdikiu ir rėmėju“ (apie 1616, Karališkieji Belgijos dailės muziejai, Briuselis)
„Erminija randa sužeistą Tankredą“ (1618-19, Doria Pamphilj galerija, Roma)
„Šv. Viljamas Akvitanietis priima skraistę“ (1620, Nacionalinė Bolonijos pinakoteka)
„Aurora“ (1621, Casino di Villa Boncompagni Ludovisi, Roma)
„Šv. Petronėlės palaidojimas“ (1623, Kapitolijaus muziejai, Roma)
„Didonės mirtis“ (apie 1631, Borgezės galerija, Roma)
„Kleopatra ir Oktavianas“ (apie 1640, Kapitolijaus muziejai, Roma)
„Madona su Kūdikiu ir šventieji“ (1652, Luvras, Paryžius)

Išnašos

samogit, p. 2 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Vikiteka: Guercino – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Guercino WGA tinklalapyje
Guercino Encyclopaedia Britannica tinklalapyje
Guercino Uficių galerijos tinklalapyje
Guercino J.P. Getty tinklalapyje

[1] samogit, p. 2 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.