Džovanis Batista Piranezis it Giovanni Battista Piranesi 1720 m spalio 4 1778 m lapkričio 9 d XVIII a italų architektas

Džovanis Batista Piranezis (it. Giovanni Battista Piranesi, 1720 m. spalio 4 – 1778 m. lapkričio 9 d.) – XVIII a. italų architektas ir . Pagarsėjo mistiniais kalėjimų ir Romos miesto peizažų grafikos darbais.

Piranezio portretas, aut. Pietro Labruzzi

„Romos Marso lauko senienos“, viršelis, 1762 m.

Biografija

Džovanis Batista Piranezis gimė 1720 m. spalio 4 d. miestelyje, tuometinėje Venecijos respublikoje. Iš šeimos Piranezis išmoko architektūros pagrindų. Tėvas buvo akmendirbys ir statybų vadovas, dėdė dirbo ties Venecijos inžinieriniais tinklais, o brolis buvo vienuolis, kuris skatino domėtis senovine architektūra ir kultūra. Vėliau Piranezis save laikė visų pirma architektu, tačiau išgarsėjo kaip ofortistas. 1740 m. Piranezis atlydėjo Venecijos ambasadorių į Romą ir stojo trumpam mokintis pas Giuseppe Vasi, kurio dirbtuvėse išmoko oforto graviravimo amato. Romoje Piranezis studijavo Senovės Romos inžinierinius statinius ir architektūrą. 1743-47 m. jis buvo grįžęs į Veneciją, susipažino su Kanaleto ir Dž. B. Tjepolo grafikos darbais. Apie 1745 m. Piranezis išleido savo ofortų seriją „Kalėjimai“, kuri jį išgarsino. Šiuose ofortuose Senovės Romos tuneliai, statiniai ir architektūrinės liekanos buvo transformuoti į įsivaizduojamų kalėjimų vaizdus.

1747 m. Piranezis grįžo į Romą ir pradėjo dirbti prie garsiausios savo grafikos serijos „Romos vaizdai“, ties kuria dirbo iki gyvenimo galo. „Romos vaizdai“ tapo labai populiarūs Europoje, paskatino domėti antikine kultūra ir prisidėjo prie klasicizmo atsiradimo. Senovinių liekanų vaizdavimas Piranezį išgarsino kaip antikvarą. Jis buvo priimtas į Londono antikvarų sąjungą. Venecijiečio popiežiaus Klemenso XIII valdymo metu (1758–69) Piranezis sulaukė kapitalinių architektūros užsakymų iš popiežiaus pusbrolio kardinolo Rezzonico. Pagal Piranezio projektus buvo restauruota bažnyčia ir jos aikštė. Jo projektas Laterano Šv. Jono bazilikoje nebuvo įgyvendintas. 1761 m. Piranezis buvo priimtas į Romos Šv. Luko akademiją, atidarė nuosavą dirbtuvę. 1767 m. buvo pakeltas į riterius. 1770-ųjų viduryje Piranezis sukūrė Piranezio vazą − kraterį iš Adriano vilos kasinėjimų metu rastų skulptūrų ir kt. detalių liekanų (dabar Britų muziejuje Londone). Piranezis mirė po ilgos ligos 1778 m. lapkričio 9 d. Palaidotas savo restauruotoje bažnyčioje Romoje.

Piranezio grafika

Piranezio grafikai būdingas didingumas ir dramatiškumas. Jis plačiai naudojo žanro bruožus, kapričes − realių statinių vaizdavimą erdvėje, kurioje jie tikrovėje nėra. J. V. Gėtė, atvykęs į Romą buvo nusivylęs, nes iš Piranezio grafikos įsivaizdavo miestą didingesniu. Piranezio grafika padėjo nustatyti architektūrinio Romos paveldo sąsajas su etruskų kultūra.

Svarbiausios grafikos serijos:

„Kalėjimai“ (apie 1745, Carceri, 16 lakštų)
„Romos vaizdai“ (1747−1778, Vedute di Roma)
„Romos senienos“ (1756, Le Antichità romane)
„Senovės Romos Marso laukas“ (1762, Il Campo Marzio dell'antica Roma, 49 lakštai)
„Graikų šventyklos Pestume“ (1777-78)

Lietuvoje su Piranezio grafikos darbais galima susipažinti Kazio Varnelio namuose-muziejuje Vilniuje.