54 54 16 š pl 23 57 04 r ilg 54 904513 š pl 23 951105 r ilg 54 904513 23 951105 Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo

54°54′16″š. pl. 23°57′04″r. ilg. / 54.904513°š. pl. 23.951105°r. ilg. / 54.904513; 23.951105

Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija

Dabartinis Cheminės technologijos fakultetas (KTU IV rūmai, A korpusas)
Vieta	Kaunas, Radvilėnų pl. 19
Statusas	veikianti mokslo įstaiga
Architektas	Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (su kitais)
Statybų pradžia	1933 m.
Atidarymas	1937 m.
Paskirtis	laboratorija
Stilius	tarpukario modernizmas
Aukštų sk.	trys, su daliniu ketvirtu aukštu
Kultūros vertybių registras
Statusas	valstybės saugomas
Reikšmingumo lygmuo	nacionalinis
Įregistravimo metai	1992 m.
Kodas	1150

Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija – pastatų kompleksas, atspindintis XX a. modernizmo architektūros tendencijas tarpukario Kaune. Tyrimų laboratorija su to meto techniniais įrenginiais ir stilinga architektūra laikyta geriausia ir moderniausia tyrimų laboratorija. Dabar pastatai priklauso .

Tyrimų laboratorija yra nacionalinės reikšmės architektūros paminklas, ji nuo 1992 m. įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Priklauso Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos pastatų kompleksui (laboratorija, sargo namas, du ūkiniai pastatai).

Kaip vienas iš Kauno modernizmo architektūros objektų, 2023 m. kartu su kitais pastatais Tyrimų laboratorija įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.

Istorija

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, netrukus buvo įkurta karinė įstaiga, skirta ginklavimo planų rengimui, ginkluotės ir amunicijos kariuomenei tiekimui. 1921 m. įstaiga buvo pavadinta Artilerijos tiekimo skyriumi, 1930 m. – Ginklavimo valdyba.

1932 m. Krašto apsaugos ministerija nutarė įsteigti modernią tyrimų laboratoriją. Buvo surengtas projektų konkursas, kurį laimėjo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, vykdęs ir statybos darbų techninę priežiūrą. Tyrimų laboratorijos kompleksą sudarė: laboratorija, raštinė su prižiūrėtojo butu, ūkinis pastatas, dirbtuvė, kurioje buvo apdorojami metalas, mediena, stiklas. Visų pastatų statybos, įrangos montavimas truko 1933–1937 m. Inžinieriai Anatolijus Rozenbliumas ir Viktoras Ražaitis suprojektavo tuomet novatoriškas gelžbetonines pastato karkaso konstrukcijas, tarpaukštines perdangas ir kabamąsias plytų mūro išorines sienas. Prie statybų prisidėjo Ginklavimo valdyboje dirbęs architektas Bronius Elsbergas. Darbus vykdė rangovas Jechielis Kaplanas.

Laboratorijoje buvo įrengta moderniausia to meto technologinė įranga. , vandens, dujų, garo, kanalizacijos vamzdynus įrengė A. Ragausko firma, elektros tinklus – įmonės atstovai Lietuvoje, ir telefono linijas – įmonės „Siemens – Schuckert“ atstovas Lietuvoje. Pagrindinė aparatūra ir durų užraktai buvo užsakyti Prancūzijoje, elektros matavimo aparatūra – Vokietijoje, laboratorijos stalai atvežti iš Islandijos. Laboratorijoje buvo atliekami įvairūs – aviacinių raketų, parako, dujokaukių stiklų, durpių, vandens kokybės – tyrimai.

Po laboratorija buvo įrengtas didelis rūsys su priešlėktuvine ir priešchemine . Laboratoriją su administraciniu pastatu jungė tunelis.

1938–1940 m. Tyrimų laboratorijai vadovavo pulkininkas Juozas Vėbra. Laboratorijoje veikė šeši skyriai:

1940 m. rugpjūčio mėn. laboratorija buvo perduota Švietimo ministerijai. J. Vėbros rūpesčiu, kad laboratorija išliktų, ji buvo integruota į Kauno universitetą. Pastate veikė Technologijos fakultetas, jame dirbo dauguma senųjų darbuotojų. Dėstytojai ir studentai aktyviai dalyvavo antisovietinėje ir antinacistinėje rezistencijoje. 1944 m. atsitraukdami vokiečiai išsivežė dalį laboratorijos įrangos.

1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Tyrimų laboratorijos pastate veikė Cheminės technologijos fakultetas. Jame dirbo žymūs mokslininkai, profesoriai: Jonas Šimkus, Juozas Vėbra, Antanas Purėnas, Jonas Janickis ir kiti.

2006–2011 m. restauruota dalis autentiškų auditorijų, 2020 m. remontuota dalis patalpų.

Architektūra

Tyrimų laboratorija įsikūrusi trijų aukštų pastate su daliniu ketvirtu aukštu. Jis pusiau uždaro plano, su dviem nedideliais dviaukščiais fligeliais šonuose, taip pat centruotais rizalitais per visą pastato sienos aukštį. Pastato architektūra savita, su tarpukario modernizmui būdingomis funkcijomis ir estetikos derme. Pastatas išsiskiria juostiniais ir kampiniais langais, plokščiu stogu su kyšančiais žalvariniais traukos spintų kaminėliais. Laboratorijoje gausu išlikusių autentiškų vidaus įrangos elementų: laiptų turėklai, liftai, šviestuvai, baldai, smulkūs laboratorijos elementai.

Šaltiniai

Vikiteka: Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

KTU Cheminės technologijos fakulteto A korpusas bus pritaikytas visuomenės reikmėms ktu.edu/news
Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija,
KTU Cheminės technologijos fakultetas. Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos pastatų komplekso tyrimų laboratorija ctf.ktu.edu''
„Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos pastatų komplekso tyrimų laboratorija“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
„Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos pastatų kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
Modernist Kaunas: Architecture of Optimism, 1919–1939, UNESCO. Nuoroda tikrinta 2023-09-23.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

[1] KTU Cheminės technologijos fakulteto A korpusas bus pritaikytas visuomenės reikmėms ktu.edu/news

[vle-2] Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija,

[3] KTU Cheminės technologijos fakultetas. Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos pastatų komplekso tyrimų laboratorija ctf.ktu.edu''

[4] „Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos pastatų komplekso tyrimų laboratorija“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[kvr-5] „Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos pastatų kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[6] Modernist Kaunas: Architecture of Optimism, 1919–1939, UNESCO. Nuoroda tikrinta 2023-09-23.