Gestautai if 270px Gestautai55 53 28 š pl 21 11 42 r ilg 55 891 š pl 21 195 r ilg 55 891 21 195 Gestautai Apskritis Klai

Gestautai

Gestautai

55°53′28″š. pl. 21°11′42″r. ilg. / 55.891°š. pl. 21.195°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė

Seniūnija

Kretingos seniūnija

Gyventojų

9

Vietovardžio kirčiavimas (3^bkirčiuotė)
Vardininkas:	Gestautaĩ
Kilmininkas:	Gestautų̃

Gestautai (anksčiau Geštautai) – kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietvakarinėje dalyje, į vakarus nuo Kretingos, kairiajame Tenžės krante. Kaimas yra tarp šiaurinį pakraštį kertančio plento A11 Šiauliai–Palanga ir pietrytiniu pakraščiu einančio kelio Kretinga–Pryšmančiai–Vydmantai. Palei vakarinį kraštą teka dešinysis Danės intakas – Tenžė, skirianti nuo Pryšmančių kaimo, o rytuose stūkso Kvecių kaimo Girelės (žem. Giralės) miškelis.

Istorija

Kaimas suformuotas Lietuvos žemės reformos metu išparceliuoto Kretingos grafo Aleksandro Tiškevičiaus Pryšmančių dvaro palivarko žemėje. Nausėdijai priklausė 226,18 ha žemės, kurią Žemės tvarkymo departamento matininkas Jonas Bagdonas 1925 m. išdalino 47 naujakuriams: kumečiams, bežemiams Kretingos miestiečiams, Penkininkais vadinamoje Kretingos kaimo dalyje gyvenusiems mažažemiams, taip pat Nepriklausomybės kovose dalyvavusiems kariams.

Stalius Pranas Podleckis su šeima prie savo sodybos Gestautų kaime. Nežinomas fotografas. 1938 m. Kretingos muziejus ikonografijos rinkinys, Nr. IF-403

Lyginant su kitais Kretingos valsčiaus kaimais, priemiestinėje gyvenvietėje buvo suformuoti nedideli ūkiai. Daugiausia žemės valdė Leonas Pikturna (10,2 ha), Jonas Duksas-Daukšas (9,94 ha), Jurgis Bendikas (9,89 ha), Ona Rybokienė (8,79 ha), Pranas Augutis (8,79 ha), Petras Paulauskis (8,48 ha), Antanas Vinkas (8,34 ha), Alfonsas Drungila (7,79 ha), Antanas Večerskis (6,36 ha) ir Antanas Kontrimas (6,21 ha). Nuo 3 ha iki 5,99 ha žemės gavo 22 valstiečiai. Kitiems atiteko nuo 1,08 ha iki 2,68 ha žemės sklypai.

Gestautų kaimas Kretingos-Palangos apylinkių topografiniame žemėlapyje. Apie 1939 m.

Gestautai sovietų armijos išleistame 1984 m. Kretingos apylinkių topografiniame žemėlapyje

Nausėdija iš pradžių vadinta senuoju vardu Platonavu. Kiek vėliau naujakuriai savo kaimą pervadino Gestautais, o šį vardą Žemės reformos valdyba patvirtino 1927 m. nutarimu Nr. 2720. Tačiau iki pat 1930 m. Kretingos katalikų parapijos tikinčiųjų sąrašuose buvo rašomas dar senasis vardas (Platonavas, Platanavas, Platinava, Gestautai-Platinava).

Naujakurys Jonas Daukšas (1897–1975) buvo kilęs iš Švenčionių krašto, dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose, buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu. Sukūręs šeimą su Sofija Grinevičiūte, įsikūrė iš valstybės gautoje žemėje, pasistatė sodybos trobesius ir užveisė didelį sodą.

Iš mažažemių aktyvumu pasižymėjo iš Kretingos miesto kilęs Pranas Padleckas (kitaip – Podleckis). Jis Pirmojo pasaulinio karo pradžioje buvo mobilizuotas į Rusijos armiją, fronte pateko į vokiečių nelaisvę, kartu su kitais belaisviais dirbo Vokietijos pramonės įmonėse. 1918 m. grįžo į Kretingą, vertėsi staliaus amatu, o po 1925 m. įsikūrė Lietuvos žemės reformos metu gautame 1,86 ha žemės sklype, kuriame pasistatė trobesius ir su šeima vertėsi žemdirbyste. Jis taip pat dalyvavo Kretingos valsčiaus, miesto ir apskrities visuomeniniame ir politiniame gyvenime, priklausė Lietuvos socialdemokratų partijai, kandidatavo rinkimuose į Seimą, apskrities ir valsčiaus tarybas, buvo Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio minėjimo Kretingos komiteto narys. Būdamas kairiųjų pažiūrų, pirmosios sovietų okupacijos metais prisidėjo prie okupacinės valdžios vykdomos žemės reformos. Už savo pažiūras nacių okupacijos pradžioje buvo įskųstas, 1941 m. birželio 24 d. su sovietiniais aktyvistais ir žydų bendruomenės vyrais Kretingoje suimtas ir birželio 25 d. sušaudytas netoli savo namų Girelės miškelyje prie kelio į Palangą.

Bulviasodis buvusio Gestautų kaimo Kairių žemėje. Fot. Julius Kanarskas. 2001 m.

Ūkininkų sklypus jungė išilgai kaimo, lygiagrečiai Tenžės upei nusidriekęs kelias, pavadintas Penkininkų gatve. Pietinėje kaimo dalyje jis šakojosi į dvi atkarpas, kurios vedė į Klaipėdos krašto Bajorų gyvenvietę ir geležinkelio stotį. Šiaurinę dalį ir Penkininkų gatvę kirto senasis Kretingos–Palangos plentas, kuriuo per kaimą vasarai atostogauti vykdavo iš laikinosios sostinės Kauno į Kretingos geležinkelio stotį atvykę žymūs to meto politikos ir visuomenės veikėjai. Keliui susidėvėjus, per kaimą einanti atkarpa 1935 m. buvo atnaujinta.

1948 m. rytinė Gestautų dalis buvo paskelbta Kretingos priemiesčiu. Vakarinė kaimo dalis priklausė Kretingos (vėliau – Vydmantų) tarybinio ūkio Pryšmančių skyriui, o šiaurinis pakraštys – K. Požėlos (Rūdaičių) kolūkiui.

1959 m. Lietuvos teritorinio-administracinio suskirstymo žinyne kaimas neregistruotas, tačiau tais pačiais metais vykusiame gyventojų surašyme minimas. Sovietinėje kartografinėje medžiagoje šią vietovę kitaip imta vadinti Geštautais, nes šiuo vardu kaimą vadino ir kai kurie jo senbuviai. Baigiantis XX amžiui, didžioji kaimo teritorijos dalis buvo prijungta prie Kretingos miesto ir suprojektuota individualių namų statybai. Tik nedidelė šiaurinė dalis išsaugojo kaimo statusą ir Gestautų vardą.

Šiandien Gestautai yra vienas mažiausių – po Dimitravo, Kretingos kaimiškosios seniūnijos kaimų, turintis 54,85 ha žemės, kuria nuo Pryšmančių–Kretingos kelio eina Kvecių gatvė. Iš pradžių kaime stovėjo tik trys sodybos. Šiuo metu patogioje geografinėje padėtyje esančiame Kretingos priemiestyje kyla nauji individualūs gyvenamieji namai bei kuriasi verslininkai, atidarę pirmąją kaime žuvies perdirbimo ir prekybos įmonę „Reba“.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1927–1950 m.	Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
1950–1988 m.	Rūdaičių apylinkė, Kretingos rajonas
1988–1995 m.	Kretingos apylinkė, Kretingos rajonas
1995–2009 m.	Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m.	, Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

10

21

16

46

8

9

Šaltiniai

Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
Platanavo polvarko, Kretingos valsčiaus, Kretingos apskrities, buvusio Aleksandro Tiškevičiaus nuosavybėje, parceliacijos planas, sustatytas 1925 metais Žemės Tvarkymo Departamento matininko Bagdono Jono sulig magnetinės adatėlės parodymo. – Lietuvos valstybės centrinis archyvas. – F. 1250, ap. 4. – B. 5/194
Vyriausybės žinios. – 1927 m. lapkričio 7. – Nr. 261. – P. 7
Kretingos parapijos gyventojų sąrašas. – 1929–1930 m. – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius. – F. 39. – B. 22, l. 64v
Kretingos raj. 1918 m. savanoriai. – Parengė Vladas Jucius. – Kretinga, 1999. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 11. – B. 4. – L. 4
Žemės perleidimo aktas Nr. 13483. – Kaunas, 1927-10-05. – Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. – Nr. D-8
Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatų į I seimą IV rinkimų apygardoje sąrašas, 1922. – Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. – Nr. D-535
Fotografija: Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui paminėti iškilmingo susirinkimo Kretingoje prezidiumas. – Fotografas Alfonsas Survila, 1928-02-16. – Kretingos muziejaus ikonografijos rinkinys. – Nr. IF-8976
Fotografija: Pranas Podleckis, 1936–1937. – Kretingos muziejaus gaunamų eksponatų knyga. – Eksponato eil. Nr. 9413
Julius Kanarskas. Gestautai. Istorinė kaimo apžvalga. – Kretingos muziejus, 2021-09-15. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – L. 6
Kretingos miesto priemiesčio rajono planas. – 1948-05-20. – Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. – Planai-1948-05-20
Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas. – Vilnius, 1959
Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl Kretingos rajono Vydmantų seniūnijos įsteigimo ir Kretingos rajono savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo. – Kretinga, 2016 m. gruodžio 22 d. – Nr. T2-320. – L. 5.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.