Gestagenai

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Gestagenai (arba progestagenai; lot. gesto – nešioti, būti nėščiai + gr. genes – gimdantis, gaminantis) – tai natūralių ir sintetinių hormonų grupė, kurie turi panašų biologinį poveikį kaip ir progesteronas. Jie stabdo liuteinizuojančio hormono gamybą, skatina folikulino sekreciją iš hipofizės, turi įtakos gimdos gleivinės proliferacijai, estrogenų apykaitai (stiprina estradiolio virtimą estronu ir estrioliu), atpalaiduoja gimdos raumenis, slopina kiaušintakių susitraukimus. Jei organizme daug estrogenų, gestagenai stiprina trofinius procesus kiaušintakiuose, stimuliuoja krūtų liaukinio audinio vystymąsi, paruošia krūtis laktacijai. mėnesinių ciklas.

Skirtingais moters gyvenimo laikotarpiais gestagenai įvairiai veikia dauginimosi sistemą. Gestagenų stoka yra viena iš dažniausių nevaisingumo, moters ciklo sutrikimų ir staigaus persileidimo priežasčių. Kaip vaistai jie yra skiriami esant lytinių organų funkcijos sutrikimams, nepakankamai progesterono sekrecijai iš geltonkūnio, placentos hormoniniam nepakankamumui, mėnesinių sutrikimams (amenorėja, algomenorėja), gydomas lytinių organų neišsivystymas ir nevaisingumas, lytinių organų augliai ir kt. Mažos gestagenų dozės gali sukelti ovuliaciją. Tačiau gestagenų negalima vartoti esant lytinių organų uždegimams, pirmojoje moters ciklo fazėje ir kt. Šalutiniai poveikiai: druskų ir vandens apykaitos organizme sutrikimai, maskulinizacija (vyriškų požymių atsiradimas).