Gerulių (Stakliškės) piliakalnis

Gerulių (Stakliškės) piliakalnis
[[Image:|250px]]
Gerulių (Stakliškės) piliakalnis
Koordinatės	54°32′46″ š. pl. 24°17′25″ r. ilg. / 54.54611°š. pl. 24.29028°r. ilg. / 54.54611; 24.29028
Vieta	Prienų rajonas
Seniūnija	Stakliškių seniūnija
Aukštis	10 m
Plotas	13 x 7
Priešpilis	gyvenvietė
Naudotas	I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - I tūkstantmetis m.e.
Žvalgytas	1971
Tirtas	1988 m.

Gerulių piliakalnis ir gyvenvietė – piliakalnis (A168KP) ir gyvenvietė (A168K2P) Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, Gerulių kaimo (Stakliškių seniūnija) šiaurės rytų pakraštyje, Verknės intako Obelties dešiniajame krante.

Piliakalnis

Piliakalnį iš vakarų ir šiaurės vakarų juosia upelio slėnis, iš šiaurės ir šiaurės rytų supa dauba, iš pietų ir rytų prieina gretima aukštuma. Jį nuo aukštumos skiria platus, iki 2 m gylio griovys. Šlaitai nuo slėnio statūs, daugiau, kaip 10 m aukščio. Aikštelė trikampė, 13 x 7 m dydžio, su ryškiu kultūriniu sluoksniu, apjuosta 1–7 m aukščio pylimu. Kalva apaugusi medžiais. Piliakalnio pietinėje ir pietryčių papėdėje yra gyvenvietės liekanų.

Tyrimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1971 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1988 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Rasta lipdytos lygiu ir grublėtu paviršiumi keramikos. -0,9 km į vakarus nuo piliakalnio yra Gerulių pilkapynas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Aplinkiniai piliakalniai
	14 km	Medžionių piliakalnis 14 km Pieštuvėnų piliakalnis 10 km	7 km Napoleono kepurė 6 km
	11 km Naravų piliakalnis 21 km		Mirgelių piliakalnis 18 km
	Kružiūnų piliakalnis 11 km Gerulių (Alytus) piliakalnis 3 km	Daugų piliakalnis 23 km	Voniškių piliakalnis 27 km Pivašiūnų piliakalnis 10 km

Šaltiniai

1. Algimantas Merkevičius. Gerulių (Stakliškės) piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 613 psl.

• Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
• Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.

Nuorodos

• Gerulių piliakalnis