Georgenhofas (Tumanovas)

Georgenhofas rus. Туманово liet. Paskalviai vok. Paskallwen-Georgenhof
Georgenhofas 55°03′55″š. pl. 21°58′20″r. ilg. / 55.0654°š. pl. 21.9723°r. ilg. / 55.0654; 21.9723 (Georgenhofas (Tumanovas))
Laiko juosta: ()
Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Nemano rajonas

Georgenhofas (liet. Paskalviai, vok. Passkalwen-Georgenhof, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Tumanovas, rus. Туманово) – buvusi gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, dab. Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Nemano rajone, 10 km į vakarus nuo Nemano, Nemuno senvagės kairiajame krante; nuo 2008 m. birželio 30 d. Nemano miesto gyvenvietės teritorija.

Istorija

Nadruvos žemės kaimo Paskalviai pavadinimas lietuviškos – skalviškos kilmės.1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Ragainės apskrities (1922–1945 m. Tilžės-Ragainės apskrities) gyvenvietė, įjungta į Paskalvių kaimo bendruomenę (1905 m. – 52 gyventojai).1946–2008 m. Rakitino apylinkės teritorija.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1818–1922 m.	Ragainės apskritis	Rytų Prūsijos provincija
1922–1945 m.	Tilžės-Ragainės apskritis	Rytų Prūsijos provincija
1945–1946 m.	Rytų Prūsija	TSRS
1946–2008 m.	Rakitino apylinkė Nemano rajonas	Kaliningrado sritis
nuo 2008 m.	Nemano miesto gyvenvietė Nemano municipalinis rajonas	Kaliningrado sritis

Šaltiniai

1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.
2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002.
3. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 24 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
4. Georgenhofas GenWiki

• Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
• Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
• Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.