George Grosz

Georgas Grosas vok. George Grosz
G. Grosas 1930 metais
Gimė	1893 m. liepos 26 d. Berlynas
Mirė	1959 m. liepos 6 d. (65 metai) Vakarų Berlynas
Palaidotas (-a)	Heerstraße kapinės
Tautybė	Vokietis
Veikla	Grafikas, tapytojas, karikatūristas
Vikiteka	George Grosz

Georgas Grosas (vok. Georg Ehrenfried Groß, 1893 m. liepos 26 d., Berlynas – 1959 m. liepos 6 d., Berlynas) – XX a. Vokietijos tapytojas ir grafikas. Garsus tarpukario karikatūristas, dailininkas.

Biografija

Georgas Grosas gimė 1893 m. liepos 26 d. Berlyne Karl Gross ir Marie Wilhelmine Schulze šeimoje. Po to, kai tėvo restoranas bankrutavo, šeima kurį laiką gyveno Stolpe. 1900 m. mirus tėvui šeima grįžo į Berlyną, kur motina vertėsi būsto nuoma ir siuvimu darbininkų kvartale. 1902 m. vėl persikėlė į Stolpą. 1909−1911 m. G. Grosas mokėsi Dresdeno dailės akademijoje, 1912−1914 m. − Berlyno menų ir amatų mokykloje. 1910 m. buvo publikuota pirmoji G. Groso karikatūra „Berliner Tageblatt“ priede „Ulk“. 1913 m. rudenį jis mokėsi Paryžiuje, Colarossi akademijoje. Pirmojo pasaulinio karo metu 1914 m. G. Grosas įstojo į armiją, bet buvo atleistas kitais metais dėl sveikatos, 1917 m. kviestas antrą kartą, bet vėl atleistas nuo tarnybos. G. Grosas sukūrė grupę piešinių, pašiepiančių Vokietijos kariuomenę, kurių garsiausias yra „Tinkamas aktyviai karinei tarnybai“ (1918, ). 1917 m. G. Grosas, kartu su John Heartfield, anglizavo savo vardus protestuodami prieš vokiškojo nacionalizmo mentalitetą. 1917 m. buvo publikuoti G. Groso litografijos rinkiniai Erste George Grosz-Mappe ir Kleine Grosz-Mappe.

1917−1920 m. G. Grosas buvo ryški dadaizmo figūra Berlyne. 1918 m. įstojo į Vokietijos komunistų partiją. Publikavo aštrius satyrinius priešinius, demaskuojančius to meto Veimaro respublikos sanklodą. Garsiausiais iš jų minimi „Valdančiosios klasės veidas“ (1921) ir „Ecce Homo“ (1922). 1920 m. Hans Goltz galerijoje Miunchene įvyko pirmoji G. Groso personalinė paroda. Šiuo laikotarpiu G. Grosas iškilo kaip vienas fotomontažo technikos pionierių. Menininkas buvo persekiojamas už amoralumą ir šventvagiškumą. Pagrindiniais G. Groso satyros objektais buvo politikai, prostitucija, pelno siekimas. G. Grosas savo kūriniuose naudojo akvarelės techniką, kūrė portretus.

1933 m. G. Grosas paliko Vokietiją ir išvyko į JAV. Tėvynėje, kur įsigalėjo nacionalsocialistų partija, jis buvo pavadintas „kultūriniu bolševiku Nr. 1“. JAV G. Grosas mokė Niujorko dailės studentų lygoje. Jis apleido satyriką, pradėjo tapyti romantizuotus peizažus, nartiurmortus ir, retkarčiais, apokaliptinius ateities paveikslus. G. Grosas pergyveno dėl to, kad nebuvo pripažintas kaip tapytojas, ir šiuo metu visų pirma vertinamas dėl talentingų satyrinių Veimaro respublikos laikų kūrinių. 1938 m. G. Grosas priėmė JAV pilietybę. 1946 m. Niujorke buvo publikuota jo autobiografija „Mažas Taip ir didelis Ne“. 1959 m. G. Grosas grįžo į Berlyną, kur mirė 1959 m. liepos 6 d. po to, kai nuvirto laiptais.

Kūrinių galerijos

• George Grosz Wikimedia projekte
• George Grosz kūriniai Niujorko šiuolaikinio meno muziejaus svetainėje
• the-athenaeum.org
• artnet.com
• abcgallery.com

Šaltiniai

• Ian Chilvers, John Glaves-Smith. A Dictionary of Modern and Contemporary Art. Oxford University Press, 2009, p. 291
• Encyclopaedia Britannica
• Vašingtono nacionalinės dailės galerijos informacija 2016-01-01 iš Wayback Machine projekto.