Georg Leibbrandt

Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Georg Leibbrandt (1899 m. rugsėjo 5 d. Torosove, šalia Odesos, rajone, carinėje Rusijoje – 1982 m. birželio 16 d. Bonoje, Vakarų Vokietijoje) – nacių partijos politikas ir mokslininkas.

Georg Leibbrandt

1927 m. suteiktas daktaro laipsnis. Tyrė Juodosios jūros pakrantės vokiečių telkinių istoriją.

1933 m. priėmė Alfredo Rosenbergo kvietimą grįžti į Vokietiją. Tais metais įstojo į nacių partiją. Paskirtas nacių partijos Užsienio politikos tarnybos Rytų skyriaus direktoriumi. Taip pat pavesta vadovauti antisovietinei ir antikomunistinei propagandai.

Raudonajai armijai okupavus Lietuvą, po keturių dienų, 1940 m. birželio 20 d., Georg Leibbrandt ir Kazys Škirpa susitiko „Eden“ viešbutyje Berlyne. Jų pokalbio dėka išsivystė sukarintas, antisovietinis, antisemitinis Lietuvių aktyvistų frontas. Buvęs Lietuvos NKVD kontržvalgybos viršininkas tvirtina, jog vokiečiams rūpėjo, kad Lietuvių aktyvistų frontas numatytame kare prieš Sovietų Sąjungą kaip „Sondergruppe A“ kenktų sovietams. Toliau ryšiams su Kaziu Škirpa vadovavo Peter Kleist.

1941 m. balandžio 11 d. nubrėžė numatytos Okupuotų rytų kraštų ministerijos struktūrą, kurioje Leibbrandtą paskyrė vadovauti „kitataučių brangenybių“ (Fremde Volkstümer) departamentui. Rosenbergas tarp visų nacių vadovų pasižymėjo meno kūrinių grobimu.

1941 m. gegužės 29 d. pasitarime, rengiančiame propagandą būsimam karui su Sovietų Sąjunga, pristatė „propagandos politines gaires“: „Žinoma, visi gyventojai sveikins faktą, kad aišku žydus laikom pagrindiniais kaltininkais. Žydų klausimas gali būti didele dalimi išspręstas leidžiant gyventojams laisvai veikti kurį laiką po to kai užvaldysime kraštą. … Žodžiu, greičiausiai patartina iš pradžių palikti gyventojams jiems patiems savo sąskaitas suvesti su žydais bolševikais engėjais, ir po to surinkus išsamesnių žinių susitvarkyti su likusiais engėjais.“

1941 m. liepos mėn. Alfredas Rosenbergas paskyrė jį Okupuotų rytų kraštų ministerijos politikos skyriaus vadovu. Dirbo ryšininku su ukrainiečių, kaukaziečių, rusų ir kitų kraštų išeivijomis. Kreipėsi į Reichskomisarą , kad šis paaiškintų, kokiu pagrindu draudė išžudyti Liepojoje likusius žydus. 1941 m. spalio mėn. dalyvavo pasitarime su Reinhardu Heydrichu kaip išžudyti visus žydus.

1942 m. sausio mėn. 20 d. vienas iš 15 asmenų, dalyvavusių ir joje aptarusių Europos žydų išžudymą. Kartu su atstovavo Okupuotų rytų kraštų ministeriją.

1943 m. dėl nežinomų priežasčių paliko ministeriją ir įstojo į Vokietijos laivyną.

Sąjungininkų įkalintas nuo 1945 m. iki 1949 m. gegužės mėn. 1950 m. sausio mėn. jį apkaltino žydų išžudymu, tačiau 1950 m. rugpjūčio mėn. 10 d. nutraukė bylą ir jį paleido.

Po karo gyveno JAV, tyrė Rusijos vokiečių istoriją.

Šaltiniai

1. „Kazys Škirpa. Sukilimas“. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 25 d..
2. Alexander Slavinas: Der inszenierte Aufstand. In: , Nr. 26/1993.
3. . Suarchyvuotas originalas 2012-05-20. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 18 d..
4. „Alex J. Kay. Review of Ernst Piper, Alfred Rosenberg. Hitlers Chefideologe University of Sussex Journal of Contemporary History, 10, (2006)“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 18 d..
5. „Redaktoriai Elazar Barkan, Elizabeth A. Cole, Kai Struve. Shared History, Divided Memory: Jews and Others in Soviet-occupied Poland. Christoph Dieckmann. Lithuania in Summer 1941 - The German Invasion and the Kaunas Pogrom“. Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 15 d..
6. „Andrew Ezergailis. The Holocaust in Latvia 1941-1944: the missing center. Ps.370“. Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 15 d..
7. . Suarchyvuotas originalas 2012-05-20. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 18 d..