Eonas | Era | Periodas | Serija/ Epocha | Pagrindiniai įvykiai | Pabaiga, Milijonai metų | |
---|---|---|---|---|---|---|
Fanerozojus | Kainozojus | Kvarteras | Holocenas | Paskutinio ledynmečio pabaiga ir šiuolaikinės civilizacijos susiformavimas. | Tęsiasi | |
Pleistocenas | Didelių žinduolių išnykimas (pleistoceno megafauna); mamutai, neandertaliečiai, šiuolaikinio žmogaus evoliucija. | 0,011430 ± 0,00013 | ||||
Neogenas | Pliocenas | Ledynmečio suintensyvėjimas. Vėsus ir sausas klimatas. Atsirado australopitekas, dauguma dabartinių žinduolių rūšių ir dabartiniai moliuskai. | 2,588 ± 0,005 * | |||
Miocenas | Klimatas švelnus. Šiauriniame pusrutulyje formavosi kalnai. Pradėjo formuotis dabartinių žinduolių ir paukščių šeimos. Atsirado arkliai ir mastodontai. Paplito žolė. Atsirado pirmieji hominidai. | 5,332 ± 0,005 * | ||||
Paleogenas | Oligocenas | Klimatas šiltas. Intensyvi faunos evoliucija, ypatingai žinduolių. Intensyvi žiedinių augalų evoliucija ir plitimas. | 23,03 ± 0,05 * | |||
Eocenas | Paspartėjo ir tęsėsi archainių žinduolių vystymasis. Atsirado kelios „šiuolaikinės“ žinduolių šeimos. Atsirado primityvūs banginiai. Pirmosios žolės. Antarktikos apledėjimas. Dabartinio ledynmečio pradžia. | 33,9 ± 0,1 * | ||||
Paleocenas | Tropinis klimatas. Šiuolaikiniai augalai. Žinduoliai išsiskiria į kelias primityvias linijas; pirmieji dideli žinduoliai (lokio ir mažo hipopotamo dydžio). | 55,8 ± 0,2 * | ||||
Mezozojus | Kreida | Atsirado gaubtasėkliai augalai ir naujos vabzdžių rūšys. Atsirado daugiau šiuolaikinių žuvų. Amonitai, belemnitai, jūrų ežiai plačiai paplitę. Žemėje išsivystė daug naujų dinozaurų rūšių (tiranozauras, , raguotieji dinozaurai ir kt.). Jūrose atsirado šiuolaikiniai krokodilai ir rykliai. Primityvūs paukščiai palaipsniui pakeitė pterozaurus. Atsirado kloakiniai, sterbliniai ir placentiniai žinduoliai. Skilo Gondvana. | 65,5 ± 0,3 * | |||
99,6 ± 0,9 * | ||||||
Jura | Paplitę plikasėkliai. Paplitę dinozaurai (zauropodai, , stegozaurai). Pirmieji paukščiai ir driežai. Išplito ir . Gausu dvigeldžių, amonitų ir belemnitų. Pangėjos skilimas į Gondvaną ir Lauraziją. | 145,5 ± 4,0 | ||||
161,2 ± 4,0 | ||||||
175,6 ± 2,0 * | ||||||
Triasas | Viršutinis/Vėlyvasis | Dominuoja archo dinozaurai; konodontai tapo mažesni ir panašūs į žinduolius. Pirmieji dinozaurai, žinduoliai, pterozaurai ir krokodilai. Ichtiozaurai paplitę jūrose. Atsiranda šiuolaikiniai koralai. | 199,6 ± 0,6 | |||
228,0 ± 2,0 | ||||||
245,0 ± 1,5 | ||||||
Paleozojus | Permas | Žemynai susijungė į superkontinentą Pangėją. Paplito panašios į žinduolius reptilijos. Periodo viduryje karbono florą pakeitė plikasėkliai. Evoliucionavo bitės ir musės. Sekliuose šiltuose rifuose suklestėjo jūrų gyvybė. Gausūs , dvigeldžiai, . Permo-karbono ledynmečio pabaiga. Permo pabaigoje išmirė apie 95 % gyvybės formų. | 251,0 ± 0,4 * | |||
260,4 ± 0,7 * | ||||||
270,6 ± 0,7 * | ||||||
Karbonas | Atsirado ir išplito sparnuoti vabzdžiai, kai kurie išaugo iki gigantiškų dydžių. Pirmos reptilijos, anglies miškai. Atmosferoje labai didelė deguonies koncentracija. | 299,0 ± 0,8 * | ||||
306,5 ± 1,0 | ||||||
311,7 ± 1,1 | ||||||
Dideli primityvūs medžiai. Pirmieji sausumos stuburiniai. Primityvūs rykliai išplito jūrose. Paplitę koralai, pečiakojai. Sunyko trilobitai ir nautiloidai. Rytų Gondvanos apledėjimas. | 318,1 ± 1,3 * | |||||
326,4 ± 1,6 | ||||||
345,3 ± 2,1 | ||||||
Devonas | Atsirado pirmieji asiūkliniai, pirmieji medžiai. Jūrose pečiakojai, Tabulata koralai. Sumažėjo trilobitų rūšių. Primityvūs rykliai, šarvuotos ir . Pirmosios amfibijos. Kontinentas . | 359,2 ± 2,5 * | ||||
385,3 ± 2,6 * | ||||||
397,5 ± 2,7 * | ||||||
Silūras | Klimatas švelnus. Ištirpo daugelis ledynų. Pakilo jūros lygis. Atsirado koraliniai rifai. Intensyvi žuvų evoliucija. Atsirado gėlavandenės žuvys. | 416,0 ± 2,8 * | ||||
418,7 ± 2,7 * | ||||||
422,9 ± 2,5 * | ||||||
428,2 ± 2,3 * | ||||||
Ordovikas | Didžioji sausumos dalis buvo Gondvanos superkontinentas. Išplito , trilobitai, brachiopodai. Pirmieji sausumos augalai. Atsirado koralai. | 443,7 ± 1,5 * | ||||
460,9 ± 1,6 * | ||||||
471,8 ± 1,6 | ||||||
Kambras | Intensyvus gyvybės suklestėjimas, dar vadinamas Kambro sprogimu. Gausūs archeociatai, paplitę trilobitai, pintys, brachiopodai. | 488,3 ± 1,7 * | ||||
501,0 ± 2,0 * | ||||||
513,0 ± 2,0 | ||||||
Proterozojus | Neoproterozojus | Pirmieji daugialąsčiai gyvūnai. Pirmieji kirmėlių pėdsakai. Pirmosios pintys. | 542,0 ± 1,0 * | |||
Kriogenis | Galimas „sniego gniūžtės“ periodas žemėje, Rodinijos skilimo pradžia. | 630 +5/-30 * | ||||
Tonis | Akritarchų plitimas. | 850 | ||||
Mezoproterozojus | Rodinijos susiformavimas. | 1000 | ||||
1200 | ||||||
1400 | ||||||
Paleoproterozojus | Pirmieji eukariotai. | 1600 | ||||
Atsirado deguonies atmosfera. | 1800 | |||||
2050 | ||||||
Deguonies katastrofa. | 2300 | |||||
Archėjus | Neoarchėjus | Didžiosios dalies kratonų stabilizavimas. | 2500 | |||
Mezoarchėjus | Pirmieji stromatolitai. | 2800 | ||||
Paleoarchėjus | Pirmosios žinomos deguonį gaminančios bakterijos. | 3200 | ||||
Eoarchėjus | Prokariotai. | 3600 | ||||
Hadėjus | 4100 mln. m. – Seniausia žinoma uoliena. 4400 mln. m. – Seniausias žinomas mineralas. 4570 mln. m. – Žemės susiformavimas. | 3800 |
Išnašos
- Paleontologai dažnai vietoje termino „periodas“ naudoja „gyvūnijos stadija“.
- Absoliutus laikas rodomas su paklaida dėl naudojamo geochronologinio laiko nustatymo metodo.
- JAV naudojamoje skalėje vietoj karbono periodo naudojami du: pensilvanis ir misisipis.
- Hadėjaus, archėjaus ir proterozojaus eonai dar vadinami prekambru.
- Nustatyta pagal absoliutų laiką t. y. geochronologiniais metodais.
- Mokslininkai dėl šio eono dar galutinai nesutaria .
Taip pat skaitykite
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris