Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kratonas – stambi konsoliduota ir mažai kintanti Žemės plutos dalis iš denuduotų , kurių nepaveikė alpinė kalnodara. Senaisiais kratonais vadinami iš prekambro raukšlėtųjų kompleksų (t. y. prekambrinių platformų) sudarytus nejudrius Žemės plutos masyvus. Kratonai dar dažnai vadinami platformomis. Kratonų plotas iki kelių mln. km². Juose esančios kontinentinės Žemės plutos (su nuosėdiniu, „granitiniu“ ir „bazaltiniu“ sluoksniais) vidutinis storis ~45 km.

Kratono (platformos) sandara yra dviaukštė:

apatinis aukštas (platformos pamatas) sudarytas iš suraukšlėtų, dažniausiai granitizuotų ir metamorfizuotų magminių ir ;
nuosėdinė danga, slūgsanti ant apatinio aukšto, sudaryta iš sluoksniuotų nemetamorfizuotų nuosėdinių uolienų su retomis magminių uolienų intruzijomis ir vulkaninėmis dangomis.

Kratonų (platformų) sritys, kuriose yra abu struktūriniai aukštai, vadinami (pvz., Rusijos, Turano plokštės), o kratonų sritys, kur raukšlėtasis platformos yra paviršiuje (neturi nuosėdinės dangos arba ji plona) – skydais (pvz. , Kanados skydas) arba masyvais (jeigu mažesni).

Seisminis aktyvumas kratonuose silpnas, 2–4 kartus mažesnis negu judriose plutos srityse. Kratonams būdingi lėti Žemės plutos .

Pagal amžių kratonai (platformos) skirstomi į senuosius (jie yra didžiausi), susidarę prekambre ir tapo dabartinių žemynų branduoliais (R. Europos, Sibiro, Kinijos, Indijos, P. Amerikos, Š. Amerikos, Australijos, Antarktidos ir kt.), ir jaunuosius, atsiradę paleozojuje ir mezozojuje, jie mažesnio ploto ir juosia senuosius kratonus arba būna tarp jų (V. Europos, V. Sibiro).