Genčų dvaras

Genčų dvaras
[[Image:|250px]]
Genčų dvaras
Koordinatės	55°59′08″š. pl. 21°18′17″r. ilg. / 55.985561°š. pl. 21.304849°r. ilg. / 55.985561; 21.304849
Vieta	Kretingos rajonas
Seniūnija	Darbėnų seniūnija
Naudotas	XVIII-XX a. pr.

Genčų, Pagenčių dvaras – dvaras, esantis vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 9,5 km į šiaurės rytus nuo Kretingos, 5 km į pietryčius nuo Darbėnų, į pietus nuo kelio Darbėnai – Kūlupėnai, Akmenos kairiajame krante.

Vieta

Dvaro sodyba įrengta vaizdingoje vietovėje, 1,6 km į pietvakarius nuo Kašučių ežero esančiame pusiasalyje, įsiterpiančiame į Akmenos ir Šukupio santaką, šiaurės rytiniame Tūbausių tvenkinio pakraštyje.

Istorija

Nuo XVI a. vietovė priklausė Kretingos dvarui. Čia buvo bendro naudojimo Genčų kaimo žemės – ganyklos, šienaujamos pievos. Jose XVIII a. I pusėje buvo įkurtas ūkinis dvaro padalinys – Genčų palivarkas, kurį administravo Kretingos dvaro savininkų skiriami valdytojai.

Kretingą įsigijus grafams Tiškevičiams, palivarkas buvo priskirtas prie arčiau esančio Darbėnų dvaro, o pagal to meto administracinį-teritorinį pavaldumą tapo Darbėnų valsčiaus dalimi.

Apie 1887 m. J. Tiškevičius šioje vietoje pradėjo kurti šeimos vasaros poilsiavietę. Pagal architekto Bergrano parengtą projektą joje buvo statoma vila, kumetynai, arklidės, vandens malūnas, kalkių degykla, plytinė, kalvė ir kiti ūkiniai pagalbiniai pastatai. Abipus Šukupio upelio buvo suprojektuoti vaismedžių sodas ir parkas su pasivaikščiojimo takais ir gėlynais. Per Akmenos upę ir jos senvagę pastatyti mediniai tiltai ant akmeninių atramų, o kelias iš dvaro link Užparkasių kaimo apsodintas medžių alėja.

J. Tiškevičiui mirus, Genčų (Pagenčių) palivarkas kartu su Darbėnų dvaru atiteko našlei Sofijai Tiškevičienei.

1923 m. palivarke buvo 3 kiemai su 107 gyventojais. Vykdant Lietuvos žemės reformą palivarkas 1922-1925 m. buvo paimtas valstybės nuosavybėn ir iki 1927 m. išparceliuotas. Jo žemės buvo išdalintos kumečiams ir iš Kašučių apylinkių kilusiems Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams. Kalvė su kalvio sodyba atiteko palivarko kalviui V. Petreikiui, o dvaro sodybą su jai priskirta žeme įsigijo Grinevičius. Paskutinė dvaro šeimininkė buvo Elena Grinevičiūtė-Bučmienė. Naujakuriai savo gyvenvietę pavadino Žiogeliais.

Sovietmečiu dvaro sodyba nacionalizuota, 1949 m. joje įkurdinta Kašučių aštuonmetė mokykla. Ją iškėlus, 1978 m. Kretingos rajono architektas Edmundas Giedrimas parengė gyvenamojo namo (vilos) pritaikymo polsiavietei projektą, kuris liko neįgyvendintas. Sodyboje Kašučių kolūkio vadovybė apgyvendino kolūkiečius, kurie ją smarkiai apgriovė.

Dabartis

Šiandien buvusioje Genčų palivarko sodyboje Žiogelių kaime išliko pusiau nugriautas gyvenamasis pastatas (buvusi vila), akmeniniai vandens malūno pamatai, tilto per Akmenos slėnį atramos, parko ir vaismedžių sodo fragmentai su akmenimis išgrįstais takais (pasidengę velėna). Buvusi palivarko sodyba apima 13,6 ha plotą ir saugotina kaip išliekamąją istorinę, architektūrinę ir kraštovaizdinę vertę turintis kultūros paveldo objektas.

Šaltiniai

1. Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925

• Julius Kanarskas. Buvusi Genčų palivarko sodyba (grafų Tiškevičių poilsiavietė), Žiogelių k., Darbėnų sen., Kretingos raj. - Istorinė pažyma. - Kretinga, 2003 m. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4