Geidava

Geidava Prozorovas vok. Geidau rus. Прозорово
Geidava Prozorovas 54°45′22″š. pl. 20°02′58″r. ilg. / 54.7561826°š. pl. 20.0495768°r. ilg. / 54.7561826; 20.0495768 (Geidava)
Laiko juosta: ()
Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Baltijsko rajonas
Pašto kodas	238521
Tel. kodas	+7 40145
Tinklalapis	www.baltijsk.net

Geidava arba Prozorovas (vok. Geidau, nuo 1945 m. rus. Гайдау, nuo 1946 m. rus. Прозорово) – gyvenvietė dab. Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Sembos pusiasalyje, Baltijsko rajone, nuo 2008 m. liepos 3 d. Divnojės kaimo gyvenvietės kaimas.

Istorija

Sembos žemės kaimo pavadinimas vokiškos kilmės.1723–1818 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos departamento, 1818–1871 m. Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities dvaras.1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kranco rajono, vėliau Zelenogradsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 17 d. – 2008 m. liepos 3 d. Povarovkos apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1723–1818 m.	Rytų Prūsijos departamentas	Prūsijos karalystė
1818–1939 m.	Žuvininkų apskritis	Karaliaučiaus apygarda
1939–1945 m.	Sembos apskritis	Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m.	Rytų Prūsija	TSRS
1946–1946 m.	Kranco rajonas	TSRS
1947–2008 m.	Povarovkos apylinkė Zelenogradsko rajonas	Kaliningrado sritis
nuo 2008 m.	Divnojės kaimo gyvenvietė Baltijsko municipalinis rajonas	Kaliningrado sritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m.	1933 m.	1939 m.
270	292	283
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.
2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002.
3. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 23 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
4. Geidava GenWiki
5. Žuvininkų apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
6. Sembos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.

• Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
• G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
• Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
• Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
• Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos

• Prozorovas bankgorodov.ru