Gaurė (Tauragė)

Apie kaimą žr. Gaurė (kaimas).

Gaurė
Stogastulpis Gaurėje miestelio 500 metų jubiliejui pažymėti
Gaurė
55°14′35″š. pl. 22°28′08″r. ilg. / 55.243°š. pl. 22.469°r. ilg. / 55.243; 22.469 (Gaurė)
Apskritis	Tauragės apskritis
Savivaldybė	Tauragės rajono savivaldybė
Seniūnija	Gaurės seniūnija
Gyventojų (2021)	325
Vikiteka	Gaurė
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Gaũrė Kilmininkas: Gaũrės Naudininkas: Gaũrei Galininkas: Gaũrę Įnagininkas: Gaurè Vietininkas: Gaũrėje
Istoriniai pavadinimai	lenk. Gaura, rus. Гавры,vok. Gauren

Gaurė – miestelis Tauragės rajono savivaldybėje, 12 km į rytus nuo Tauragės, Šešuvies kairiajame krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (nuo 1971 m.) ir jos varpinė, paminklas partizanams (nuo 1990 m.), Gaurės ąžuolas. Veikia Gaurės pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-73001).

Gaurės plano struktūra radialinė. Svarbiausi statiniai – XIX a. varpinė su varpu, išlietu 1792 m. Karaliaučiuje, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios (past. 1773 m., 1970 m. sudegė) su liaudiškojo baroko altoriais ir puošyba vietoje – mūrinė bažnyčia, 2009 m., archit. Stasys Prikockis.

Netoliese stūkso Kiukiškių piliakalnis, Fišerio koplyčia.

Gaurės bažnyčia

Gaurės pagrindinė mokykla

Istorija

Vietovardis minimas 1500 m. – čia, kelyje į Prūsiją, buvo įsikūrusi muitinė. XVI a. pradžioje tvėrėsi , priklausęs įvairiems savininkams. Miestelis formavosi netoliese, apie 2 km į vakarus nuo dvaro. 1561 m. Gaurės vietoje minima karčema, priklausanti Zofijai Gaurai. XVII a. Gaurė buvo valsčiaus centras. 1661–1671 m. veikė evangelikų reformatų bažnyčia. 1670 m. pastatyta katalikų bažnyčia, minimas miestelis.

1701 m. Gaurė gavo turgaus privilegiją, bet XVIII a. pradžioje miestelis nukentėjo nuo maro. 1721 m. gegužės 14 d. tuometinis Gaurės savininkas T. Bilevičius išrūpino gyvenvietei sekmadieninio turgaus privilegiją. Suteikimo priežastimi nurodomos dvi aplinkybės: „kad atkurtų maro nuniokotą Žemaitiją“ ir kad kuriamas miestelis. 1746 m. spalio 13 d. miestelio savininkai M. ir K. Mirskiai dar kartą įtvirtino gautą turgaus privilegiją. 1773 m. kunigo Budrikio ir parapijiečių pastangomis buvo pastatyta nauja medinė Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia, 1970 m. sudeginta. 1821 m. įsteigta mokykla, kurioje mokėsi 11 mokinių. 1834 m. Gaurė sudegė. 1841 m. bažnyčiai priklausė 6 valakai žemės, miestelyje gyveno 172 žmonės. 1847 m. užregistruota 314 žydų.1853 m. miestelis atkurtas.

1863 m. nacionalinis išsivaduojamasis sukilimas neaplenkė ir Gaurės. Pralaimint sukilimui, ir daliai sukilėlių besitraukiant į užsienį, vieno sukilėlių būrio vadas M. Puidokas norėdamas išsaugoti kovotojus 1864 m. juos išskirstė į mažas grupeles, liepęs susirinkti Gaurės miškuose. Carinei valdžiai nuslopinus sukilimą, mokykla buvo surusinta, uždrausta lietuviška spauda ir kalba. Gaurė tapo vienu reikšmingiausių punktų lietuviškos spaudos kelyje į Lietuvą. Juolab, šalia buvo Beržinės „kordona“ – carinės žandarmerijos kontrolinis postas. Knygnešyste ir literatūros platinimu užsiiminėjo ir Gaurės parapijos kunigas K. Šleivys, M. Survila, A. Brožis ir kt. Draudžiama spauda buvo aprūpinami ir miestelio gyventojai. XIX a. Gaurė – Raseinių apskrities miestelis.

Kuriantis nepriklausomai Lietuvai, įsteigta savivaldybė, atkurta lietuviška mokykla, paštas, policijos nuovada, girininkija ir kt. Gaurėje veikė vilnų karšykla, parduotuvės, amatininkų dirbtuvės, smulkaus kredito draugija ir kt., dvare – malūnas ir lentpjūvė. 1926 m. įsteigtas žemės ūkio kooperatyvas „Ūkininkų gerovė“. 1928 m. Gaurės parapijai priklausė 2 896 tikintieji. Miestelyje buvo ir žydų maldos namai.

Gaurė įsikūrusi pasienyje, todėl jos neaplenkdavo visi karai. Miestelis nukentėjo ir abiejų okupacijų metais. Naciai išžudė žydų bendruomenę. Bolševikams pokario metais aršiai priešinosi lietuvių partizanai susibūrę Gaurės apylinkės miškuose. Apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. Gerai suplanavę akciją, 1945 m. lapkričio 10 d. B. Misevičiaus (slap. Gintaras) ir A. Joniko (Daktaras, Rolandas) vadovaujami Lietuvos partizanų būriai užėmė miestelį, išvadavo kalinius. 1947 m. gegužės 24 d. Kęstučio apygardos partizanai susikovė su enkavedistais Purviškių miške. 1950 m. birželio 16 d. Sakalinės miško 19 kvartale nelygiame mūšyje žuvo 11 partizanų, jų tarpe Visvydo būrio vadas J. Stoškus-Eimutis. Už partizanų palaikymą į Rusijos gilumą buvo ištremta nemaža Gaurės ir apylinkių gyventojų. Gaurės valsčiuje žuvo 46 partizanai. Jų atminimui 1990 m. buvo pastatytas paminklas.

1970 m. sovietiniai piktadariai sudegino parapijos bažnyčią. Naikinamos liepsnos išvengė medinė varpinė ir mūrinė šventoriaus tvora. 1991 m. pradėta statyti nauja bažnyčia.

2004 m. patvirtintas Gaurės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1561 m.	Jurbarko valsčius
XVIII a.	Gaurės valsčiaus centras	?
1861–1915 m.		Raseinių apskritis
1920–1950 m.		Tauragės apskritis
1950–1995 m.	Gaurės apylinkės centras	Tauragės rajonas
1995–	Gaurės seniūnijos centras	Tauragės rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m.
1841 m.	1862 m.*	1886 m.	1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1977 m.
172	160	472	211	180 148 (miestelyje) 32 (dvare)	165	312	408
1979 m.^sur.	1985 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-
396	517	515	468	418	325	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 602 psl.
3. Kazys Misius ir kiti. Gaurė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 459 psl.
4. Jancevičius, Alvydas. Užmirštasis Tauroggenas, 2021 m. 10 p.
5. Gawry. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 504 psl. (lenk.)
6. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
8. Gaurė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 530 psl.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Gaurė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 19 psl.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
12. Algimantas Miškinis ir kt. Gaurė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 583
13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
14. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Gaurė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 156 psl.
• Trumpai apie miestelį 2006-02-20 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
	TAURAGĖ – 16 km Kunigiškiai – 6 km		ERŽVILKAS – 18 km Milgaudžiai – 4 km
	Baltrušaičiai – 5 km	Eičiai – 10 km