Libiai viena Šiaurės Afrikos genčių gyvenusi į vakarus nuo Egipto Libis ant Sečio I antkapioIstorijaHerodoto žemėlapis L

Libiai – viena Šiaurės Afrikos genčių, gyvenusi į vakarus nuo Egipto.

Istorija

Libiai žinomi iš V a. pr. m. e. Herodoto darbų. Manoma, kad libiai – dabartinių berberų protėviai. XIII – XII a. pr. m. e. libiai du kartus nesėkmingai bandė užgrobti Egiptą. Vėliau libiai į Egiptą pradėjo keltis taikiai, dažniausiai kūrėsi Nilo deltoje. Daug libių tarnavo samdiniais Egipto kariuomenėje. Tai padėjo Egipte įsigalėti libiškosioms (XXII ir XXIII) dinastijoms (valdė – 950–730 m. pr. m. e.). III a. pr. m. e. libiai sukūrė Numidijos valstybę, kuriai įtakos turėjo iš pradžių Kartagina, vėliau Roma. Libiams priskiriama ir viena seniausių rašto formų – tifinagas.

Literatūra

Gabriel Camps, Encyclopédie berbère, Édisud, Aix-en-Provence, 1985-2006.
Stéphane Gsell, Histoire ancienne de l'Afrique du Nord, Hachette, Paris, 1921-1928, 8 volumes.

Šaltiniai

Libiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 102 psl.

[1] Libiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 102 psl.