Gaigalių piliakalnis

Apie piliakalnį Utenos rajone žr. Gaigalių piliakalnis (Utena).

Gaigalių piliakalnis
[[Image:{{{foto}}}|250px]] Gaigalių piliakalnio valstybės paminklo ženklas
Gaigalių piliakalnis
Koordinatės	55°46′15″ š. pl. 25°04′22″ r. ilg. / 55.77083°š. pl. 25.07278°r. ilg. / 55.77083; 25.07278
Vieta	Kupiškio rajonas
Seniūnija	Šimonių seniūnija
Aukštis	9 m
Plotas	29 x 27
Priešpilis	gyvenvietė
Naudotas	I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - I tūkstantmetis m.e.
Žvalgytas	1943, 1969
Tirtas	1971, 1980 m.

Gaigalių piliakalnis – piliakalnis (A537K1P) ir gyvenvietė (A537K2P) Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Gaigalių kaimo (Šimonių seniūnija), Šepetos pelkės rytiniame pakraštyje.

Gaigalių piliakalnis

Gaigalių piliakalnis

Piliakalnis

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. m. e. pabaiga – I tūkst. m. e. m. Įrengtas atskiroje kalvoje, Šepetos pelkės rytiniame pakraštyje. Nupjauto kūgio formos kalvą beveik iš visų pusių juosia mažos pelkės. Šlaitai statūs, apie 9 m aukščio. Viršūnės aikštelė stačiakampio formos, nuapvalintais kampais, 29 x 27 m dydžio. Piliakalnio šiaurės vakarų šlaite, apie 3 m žemiau aikštelės, įrengta 30 m ilgio ir 5–7 m pločio, pietrytiniame šlaite, apie 2,5 m žemiau aikštelės – 40 m ilgio ir 5–6 m pločio terasa. Šios terasos šiaurės rytų šlaite buvo sujungtos trečiąja terasa, kuri apardyta ariant šlaitą.

XIX a. pab. – XX a. pr.  Gaigalių piliakalnį aprašė Konstantinas Gukovskis, Fiodoras Pokrovskis, Liudvikas Kšivickis, 1943 m. – Petras Tarasenka. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1969 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, tyrinėtas 1971 m. ir 1980 m.

Piliakalnio šiaurinėje ir pietvakarių papėdėse 1980 m. aptikta senovės gyvenvietė, išliko jos kultūrinis sluoksnis. Rasta dviejų molinių dvigubo nupjauto kūgio formos verpstukų dalių, lipdytų puodų šukių gludintu ir grublėtu paviršiumi, puoštų gnaibytiniu ornamentu. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Archeologiniai tyrimai

XX a. pradžioje piliakalnį aprašė Liudvikas Kšivickis, 1943 m. – Petras Tarasenka. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1969 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1971 m. ir 1980 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.

Piliakalnio šiaurinėje ir pietvakarių papėdėse 1980 m. aptikta senovės gyvenvietė, išliko jos kultūrinis sluoksnis. Rasta dviejų molinių dvigubo nupjauto kūgio formos verpstukų dalių, lipdytų puodų šukių gludintu ir grublėtu paviršiumi, puoštų gnaibytiniu ornamentu. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. 1989 m. atlikus Gaigalių piliakalnio terasos pjūvį paaiškėjo, kad terasos vietoje senovėje buvo iškastas dabar jau užslinkęs apsauginis griovys, kurio išorėje stovėjo medinė gynybinė siena.

Piliakalnio apsauga

1997 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (u. k. 23831), 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu, 2005 m. pripažintas valstybės saugomu.

Aplinkiniai piliakalniai
	Likalaukių piliakalnis 19 km	Aukštupėnų piliakalnis 11 km	2,6 km Kerelių piliakalnis 9 km
	Stirniškių piliakalnis 15 km		Obonių piliakalnis 13 km
	16 km	Šeimyniškėlių piliakalnis 25 km	29 km

Nuotraukos

• Gaigalių piliakalnis iš pietų pusės
• Gaigalių piliakalnis iš šiaurės pusės
• Gaigalių piliakalnis iš rytų pusės
• Gaigalių piliakalnis iš vakarų pusės
• Gaigalių piliakalnis iš pietvakarių pusės
• Gaigalių piliakalnio aikštelė iš rytų pusės
• Gaigalių piliakalnio aikštelė iš vakarų pusės

Šaltiniai

1. Gintautas Zabiela. Gaigalių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 325 psl.
2. Viešoji įstaiga Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras. . Suarchyvuotas originalas 2015-06-12. Nuoroda tikrinta 2016-03-05.

Nuorodos

• Lietuvos piliakalnių atlasas 2009-04-18 iš Wayback Machine projekto.
• Gaigalių piliakalnis
• Kupiškėnų mintys - "PELKIŲ APJUOSTAS GAIGALIŲ PILIAKALNIS"