GėluvaBendruomenės centrasGėluva55 15 07 š pl 23 30 25 r ilg 55 252 š pl 23 507 r ilg 55 252 23 507 Gėluva Apskritis Kau

Gėluva

Gėluva

55°15′07″š. pl. 23°30′25″r. ilg. / 55.252°š. pl. 23.507°r. ilg.

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Raseinių rajono savivaldybė

Seniūnija

Ariogalos seniūnija

Gyventojų

306

Vikiteka

Gėluva

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Gė́luva
Kilmininkas:	Gė́luvos
Naudininkas:	Gė́luvai
Galininkas:	Gė́luvą
Įnagininkas:	Gė́luva
Vietininkas:	Gė́luvoje

Gėluva – kaimas Raseinių rajono savivaldybėje, 4 km į pietryčius nuo Ariogalos, tarp automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir krašto kelio 196 Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis , kairiajame Dubysos krante. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka, išlikęs Gėluvos dvaras. Kaime yra medžio apdirbimo, medienos briketų gamybos įmonės, mėsos cechas.

Istorija

Kaimo pietrytinėje dalyje yra I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios Gėluvos piliakalnis, dar žinomas kaip Birutkalnis, Birutės kalnas. Piliakalnio pietvakarinėje papėdėje yra .

1578 m. minimas Gėluvos dvaras. Gėluvoje 1611 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia ir mokykla, tapę religinių kovų objektu. 1620 m. katalikai, kuriems vadovavo vyskupas Stanislovas Kiška, sudegino bažnyčią. Apie 1670 m. bažnyčia atstatyta, bet 1677 m. katalikų vėl sudeginta. 1692 m. minimas Gėluvos dvaras, buvęs Ariogalos paviete.

1738 m. Gėluva gavo savaitinio turgaus privilegiją. 1866 m. Gėluvoje buvo katalikų koplyčia, vėliau ji sunyko.

Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Jungtinės Kęstučio (nuo 1948 m. – Kęstučio) apygardos Lietuvos partizanai. 1950–1992 m. Ariogalos sodininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, ūkio administracija buvo įsikūrusi dvaro rūmuose. 1960 m. įsteigta pradžios mokykla, medicinos punktas, biblioteka.

Kaimo lauke išarta keletas senovės Romos Marko Aurelijaus monetų.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1692–1795 m.	Ariogalos pavietas	Žemaitijos seniūnija
1861–1915 m.	Ariogalos valsčius	Kauno apskritis
1919–1948 m.		Kėdainių apskritis
1948–1950 m.		Vilkijos apskritis
1950–1962 m.	Gėluvos apylinkės centras	Ariogalos rajonas
1962–1963 m.	Gėluvos apylinkės centras	Raseinių rajonas
1963–1995 m.	Ariogalos apylinkė	Raseinių rajonas
1995–	Ariogalos seniūnija	Raseinių rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1985 m.

1989 m.^sur.

99

133
(dvare)

302

316

405

407

484

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

482

410

306

-

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Gėluva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 517 psl.
Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a., Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Gėluva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 544 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Gėluva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 596
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] Gėluva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 517 psl.

[3] Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a., Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.

[4] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[5] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[MLTE-6] Gėluva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 544 psl.

[7] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[8] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-9] Gėluva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 596

[10] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[11] Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.

[12] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[13] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.