Ariogalos pavietas

55°16′š. pl. 23°28′r. ilg. / 55.26°š. pl. 23.47°r. ilg. / 55.26; 23.47

Ariogalos valsčius
Laikotarpis: XIII a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Ariogala
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija	XVI a. vidurys
Rusijos imperija
Kauno gubernija	Kauno apskritis (186?–1915)
Lietuva
	Kėdainių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Kėdainių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Kėdainių apskritis (1944–1948) Vilkijos apskritis (1948–1950)

Ariogalos valsčius (rus. Эйрагольская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Ariogala.

Istorija

1253 m. pusę Ariogalos valsčiaus karalius Mindaugas siekdamas taikos atidavė Livonijos ordinui. Nuo 1527 m. valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.1528 m. valsčiuje buvo 632 valstiečių tarnybos ir 90 bajorų kiemų, 1567 m. – atitinkamai, 1250 ir 118. 1667 m. valsčiuje buvo 227 bajorų dūmai. Caro laikais valsčius atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje. Sovietų okupacijos metais valsčiuje veikė Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės Lietuvos partizanai, buvo spausdinamas laikraštis „Laisvės varpas“. 1948 m. rinktinės štabas ir spaustuvė buvo sunaikinti. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Ariogalos rajonui (10 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		4961	325 kiemai	7 seniūnijos	83
1923 m.	141	6375	1348
1932 m.	179	7000		14 seniūnijų
1949-01-01 ((išsamiau))	143			10 apylinkių

Vadovai

• , 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Algimantai	Algimantų seniūnija	-
Ariogala	Ariogalos seniūnija	Ariogalos apylinkė
Daujotai	Daujotų seniūnija	Daujotų apylinkė
Draustinė	Draustinės seniūnija	-
Gėluva	-	Gėluvos apylinkė
Grajauskai	Grajauskų seniūnija	Grajauskų apylinkė
Kasiulkai	Kasiulkų seniūnija	-
Lenčiai	Lenčių seniūnija	Lenčių apylinkė
Pagausantys	Pagausančių seniūnija	Pagausančio apylinkė
Pakarklys	Pakarklių seniūnija	Pakarklio apylinkė
Paliepiai	Paliepių seniūnija	Paliepių apylinkė
Plembergas	Plembergo seniūnija	-
Šliužiai	Šliužių seniūnija	Šliužių apylinkė
Uždubysys	Uždubysių seniūnija	Uždubysio apylinkė
Žąsinai	Žąsinų seniūnija	-
Iš viso:	14 seniūnijų	10 apylinkių

Gyvenvietės

Valsčiaus kaimai:

• Aukštalaukis
• Boževalė
• Būdai
• Daujotai
• Daujotėliai
• Grajauskai
• Karalgiris
• Kasiulkai (Papūtava)
• Kasiulkaimiukai
• Kilupiai
• Kunigiškiai
• Lenčiai
• Negirva
• Negirva II
• Noliečiai
• Padargupiai
• Pagausantys I
• Pagynėvys
• Pajakališkiai
• Paliepiukai I
• Paliepiukai II
• Pašilaupiai
• Pustapolis
• Pigainiai
• Prastapolis (Tuopolis)
• Putriai
• Rainiškiai
• Šilai
• Šliužiai
• Taurupys
• Žąsinai

---

1933 m. valsčiuje minimos gyvenvietės:

• Ariogala, miestas
• Aukštalaukis
• Boževolė
• Būda
• Daujotai
• Daujotėliai
• Grajauskai
• Kasiulkai
• Kasiulkaimiukai
• Kilupiai
• Kunigiškės
• Lenčiai
• Negirva
• Negirva II
• Noliečiai
• Padargupis
• Pagausantis I
• Pageneviai
• Pajakališkės
• Paliepiai, bažnytkaimis
• Paliepiukai I
• Paliepiukai II
• Pašilaupis
• Pavietava (Karalgiriai)
• Pigainiai
• Pustapolis (Tuopuolis)
• Putriai
• Rainčiškės
• Šilai
• Šliužiai
• Taurupis
• Žąsinai

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1819	Daujotai	Antanas Juška, kunigas ir tautosakininkas	1880
1897	Rajinciškiai	Pranas Eimutis, karys	1919
1904	Paliepiai	Antanas Gulbinas, gydytojas	1993
1911	Padargupiai	Bronius Minelga, gydytojas	1969
1939		Jonas Mačiukevičius, rašytojas	2021
1946	Plembergas	Jonas Bitvinskas, karininkas

Šaltiniai

1. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 17 p.
2. Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
3. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
4. . ariogala.lt. 2010-01-21. Suarchyvuotas originalas 2016-03-16. Nuoroda tikrinta 2016-04-17.
5. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 583–595 psl.
8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 187
9. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 584 psl.
10. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 589 psl.
11. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 187
12. Mažoji Ariogalos enciklopedija
13. Ariogalos valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 1046 psl.