Fudzianas kin 福建 pinyin Fújiàn provincija Kinijos pietrytinėje pakrantėje Plotas 123 7 tūkst km Sostinė Fudžou Tai viena

Fudzianas (kin. 福建, pinyin: Fújiàn) – provincija Kinijos pietrytinėje pakrantėje. Plotas – 123,7 tūkst. km². Sostinė – Fudžou. Tai viena labiausiai klestinčių Kinijos provincijų.

Fudzianas 福建省


Valstybė	Kinija
Administracinis centras	Fudžou
Prefektūros	9
Gubernatorius	Huang Xiaojing
KKP komiteto sekretorius	Lu Zhangong

Gyventojų (2020)	41 540 086
Plotas	123 756 km²
Tankumas (2020)	336 žm./km²

ISO 3166-2	CN-35

Tinklalapis	[1]
Vikiteka	FudzianasVikiteka

Provincijos vardas kilo iš dviejų miestų – Fudžou ir – pavadinimų kombinacijos. Pradėtas vartoti valdant Tang dinstijai.

Administracinis suskirstymas

Provincija skirstoma į 9 prefektūrų lygmens miestus:

Fudžou (福州市 Fúzhōu Shì)
Siamenas (厦门市 Xiàmén Shì)
Džangdžou (漳州市 Zhāngzhōu Shì)
Čiuandžou (泉州市 Quánzhōu Shì)
Sanmingas (三明市 Sānmíng Shì)
Putianas (莆田市 Pútián Shì)
Nanpingas (南平市 Nánpíng Shì)
Longjanas (龙岩市 Lóngyán Shì)
Ningde (宁德市 Níngdé Shì)

Dalį salų, priklausančių provincijai, po Kinijos pilietinio karo de facto valdo Kinijos respublika. Taigi lygia greta esti dvi Fudziano provincijos.

Geografija

Provincija kalnuota, tradiciškai ji apibūdinama kaip turinti „Aštuonias dalis kalnų, vieną dalį vandens ir vieną dalį dirbamos žemės“ (八山一水一分田). Šiaurės vakarai yra aukščiau virš jūros lygio. Aukščiausias Fudziano taškas – Huang-gango viršukalnė (Wuyi) kalnuose (2157 m).

Rytuose prieina prie Rytų Kinijos jūros, pietuose – prie Pietų Kinijos jūros, pietryčiuose – prie Taivano sąsiaurio. Pakrantėje daug įlankų, salų. Didžiausios salos: Kinmenas (kontroliuojama Kinijos Respublikos), Haitanas, Nanri.

Per šiaurinį ir centrinį Fudzianą teka Min upė (Min Jiang). Kitos upės – Dzinas (Jinjiang) ir Dzioulongas (Jiulong). Daug skardžių, sraunumų.

Fudzianą nuo Taivano skiria 180 km pločio Taivano sąsiauris.

Fudziano klimatas subtropinis, žiemos šiltos. Sausio mėnesį pakrantėse būna vidutiniškai 7-10 °C, aukštumose – 6-8 °C. Vasarą karšta, didelė taifūnų grėsmė. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 1400–2000 mm.

Ribojasi su Džedziango provincija šiaurėje, Dziangsi vakaruose ir Guangdongu pietuose.

Didžiausi provincijos miestai – Fudžou, Siamenas (Amojus), Čiuandžou, Džangdžou ir Putianas. Siamenas buvo vienas pirmųjų Kinijos miestų, klasifikuotų kaip Laisvoji ekonominė zona.

Kultūra

Fudzianas – lingvistiškai labai marga vietovė. Tai nulėmė kalnai ir įvairios migracijos bangos. Vietiniai dialektai gali būti nesuprantami žmonių, gyvenančių 10 km toliau. Tą mini ir posakis „nuvažiavus penketą mylių Fudziane, pasikeis kultūra, nuvažiavus dešimtį – pasikeis kalba“. Oficiali kalba yra bendrinė kinų. Čing laikais Fudziano prekeiviai naudojo ir pidžin-anglų kalbą, tačiau dabar ji ten jau išnykusi.

Fudziane išsivystė dvi skirtingos subkultūros. Šiaurės Min kultūros centras yra Fudžou. Čia anksti priimtas budizmas, jaučiamas japonų kultūros, virtuvės poveikis. Pietų Min kultūra telkiasi Siameno–Čiuandžou–Džangdžou regione, ją veikė Pietryčių Azijos įtaka. Kiekviena šių kultūrų turi savo tradicines operas, balades.

Atskiri Fudziano regionai turi savitas kinų operos formas: Mindziu (Minju – Fudziano opera) populiari aplink Fudžou; Gaodziasi (Gaojiaxi) – apie Dzindziangą ir Čiuandžou; Siangdziu (Xiangju) – aplink Džangdžou; Fudzian Nančiu (Fujian Nanqu) – pietuose, Pusiansi (Puxianxi) – ties Putianu ir Sianjou sritimi.

Fudziano virtuvėje dominuoja jūros produktai. Garsiausias patiekalas – Fotiaočiang (Fotiaoqiang, pažodžiui – „Buda šoka per sieną“).

Iš Fudziano atsiradę daug garsių arbatos rūšių, tarp jų ulongas, U-i Janča, Fudžou jazminaičių arbata. Anglų kalbos žodis „tea“ (arbata) paimtas iš Siameno dialekto.

Nuorodos

CHINA: Provinces, citypopulation.de

Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos

Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija

Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas

SAR: Honkongas | Makao

[1] CHINA: Provinces, citypopulation.de