Frydrichas II (Šventoji Romos imperija)

Frydrichas II (vok. Friedrich II, 1194 m. gruodžio 26 d. Džezis, Markė, Italija – 1250 m. gruodžio 13 d. , Apulija) – 1197–1250 m. Sicilijos karalius, 1212–1220 m. Vokietijos karalius, 1212–1250 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius ir 1228–1235 m. Frydrichas VI.

Frydrichas II vok. Friedrich II
Frydrichas II
Dinastija Štaufenai
Gimė	1194 m. gruodžio 26 d. Džezis, Markė
Mirė	1250 m. gruodžio 13 d. (55 metai) , Apulija
Palaidotas (-a)
Tėvas	Imperatorius Henrikas VI
Motina	Konstancija Sicilietė
Sutuoktinis (-ė)	1) Konstancija Aragonietė, 2) Jolanta, 3) Izabelė, 4) Bianka
Vaikai	Konradas IV
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė	1220-1250 m.
Pirmtakas	Otonas IV
Įpėdinis	Henrikas VII
Vokietijos karalius
Valdė	1212-1220 m.
Pirmtakas	Otonas IV
Įpėdinis
Sicilijos karalius Valdė 1198-1250 m. Pirmtakas Konstancija Sicilietė Įpėdinis Konradas I Valdė 1225-1228 m. Pirmtakas Įpėdinis Italijos karalius Valdė 1212-1250 m. Pirmtakas Otonas IV Įpėdinis Henrikas VII Valdė 1212-1216 m. Pirmtakas Įpėdinis
Vikiteka	Imperatorius Frydrichas II

Biografija

Frydricho II gimimas

Kilęs iš Hohenštaufenų dinastijos. Tėvas Imperatorius Henrikas VI. Frydricho I Barbarosos vaikaitis. Išaugo Sicilijoje, kurią, 1197 m. mirus jo tėvui, iki jo pilnametystės valdė Šventosios Romos imperijos kancleris.

Santuokos ir vaikai

• 1-ji žmona: ( nuo 1209 m. rugpjūčio 15 d.) − (1179 − 1222 m. birželio 23 d.), Aragono karaliaus Alfonso II ir Sančos Kastilietės duktė. Vaikai:
  • (1211 − 1242 m. vasario 12 m.), nominalus Sicilijos karalius 1212−1217 metais (kaip Henrikas II), Vokietijos karalius 1220−1235 metais (kaip Henrikas II), Švabijos karalius 1217−1235 metais (kaip Henrikas II)
• 2-ji žmona: (nuo 1225 m. lapkričio 9 d.) − Jolanta Jeruzalietė (1212 − 1228 m. balandžio 25 d.), Joano de Brieno ir Marijos Jeruzalietės vienintelė duktė. Vaikai:
  • Konradas IV (1228 m. balandžio 25 d. − 1254 m. gegužės 21 d.), Jeruzalės karalius (1250−1254), Vokietijos karalius (1237−1254), Sicilijos karalius (1250−1254), Švabijos karalius (1235−1254)
• 3-ji žmona: (nuo 1235 m. liepos 15 d.) − Izabelė Anglė (1214 − 1241 m. gruodžio 1 d.), Anglijos karaliaus Jono Bežemio ir Izabelės Angulemės duktė. Vaikai:
  • Jordanas (1236−1236)
  • Agnesa (1237−1237)
  • Margarita (1237 − 1270 rugpjūčio 8 d.)
  • Henrikas Karlas Oto (1238 m. vasario 18 d. − 1254 m. sausis)
  • Frydrikas (1239−1286), žmona Elžbieta Austrė.
  • Duktė (1241−1241)
• 4-ji žmona: (nuo 1246 m.) − Bianka Lančija (1210 − 1246 m. gruodžio 1 d.). Vaikai:
  • Konstancija (1230/1231 − 1307 m. balandis), ištekėjo už Nikėjos imperatoriaus Jono III Duko Vatacio ir pakeitė į Anos vardą
  • Manfredas (1232 − 1266 m. vasario 28 d.), Sicilijos karalius (1258−1266), valdė po savo tėvo (iš pradžių kaip regentas, po to kaip uzurpatorius)
  • Violanta (1233−1264), ištekėjo už Kaserto grafo Rikardo Sanseverino

Valdymas

Imperatoriaus Frydricho II antroji žmona Jolanda Jeruzalietė

Imperatoriaus Frydricho II trčioji žmona Izabelė

Frydricho II sarkofagas

Aragono kariuomenei padedant sutramdė savarankiškus Sicilijos baronus ir saracėnus. Tapęs Vokietijos karaliumi 1212 m. sudarė sąjungą su Prancūzija. 1214 m. kartu su ja Buvino mūšyje galutinai sumušė dinastijos pretendentą į Vokietijos sostą Otoną IV. Tapęs imperatoriumi popiežiaus prašymu atskyrė nuo Šventosios Romos imperijos, nominaliu jos valdovu paskelbė penkiametį savo sūnų .

1231 m. išleido vadinamąją Melfi konstituciją, kuria buvo sustiprinta valstybinė prekybos kontrolė, įkurta valstybinė civilinė tarnyba, tarnautojams rengti 1224 m. Neapolyje įsteigė pirmąjį Europoje valstybinį . Po 1226 m. Kremonoje (Šiaurės Italija) įvykusio Šventosios Romos imperijos kunigaikščių suvažiavimo, kuriame Frydrichas siekė pertvarkyti imperijos valdas Italijoje, susikūrė stipri opozicija jo siekiams – vadinamoji . Kita opozicija Italijoje tapo Romos popiežius Grigalius IX, kuris 1228 m. už netesėtą pažadą pradėti kryžiaus žygį į Palestiną, nes tarp kryžininkų, susirinkusių Brindizio uoste, išplito epidemija, jį ekskomunikavo.

Per 1228–1229 m. VI kryžiaus žygį daugiausia diplomatiniais metodais iš Egipto sultono buvo atgauti Jeruzalė, Betliejus bei Nazaretas. Frydrichas pasiskelbe Jeruzalės karaliumi ir valdė šią karalystę 1229–1243 m.

1230 m. grįžo į Siciliją, iš kur tęsė kovą su popiežiumi. 1230 m. šis anuliavo ekskomuniką. Kai 1238 m. jo nesantuokinis sūnus Enzigas vedė Sardinijos princesę ir tapo svarbiausiu kandidatu į Sardinijos sostą, kurios siuzerenu save laikė popiežius ir Popiežiaus valstybei iškilo grėsmė atsidurti apsuptam imperatoriaus šalininkų, 1239 m. Frydrichas buvo dar kartą ekskomunikuotas, formaliai dėl ketinimo išvyti popiežių iš Romos, kurioje buvo daug Frydricho šalininkų. Tačiau Frydrichas turėjo daugiau karinės jėgos ir 1244 m. popiežius Inocentas IV buvo priverstas bėgti į Lioną. Bet Frydrichas pralaimėjo propagandinį karą. 1245 m. Inocentas IV paskelbė atimąs iš jo imperatoriaus titulą. Dauguma Europos valdovų liko neutralūs, Frydricho neparėmė. Jis pradėjo stiprinti susvyravusią savo valdžią Vokietijoje, bet netikėtai mirė.

Šaltiniai

1. Frydrichas II (Šventoji Romos imperija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 259 psl.

Nuorodos