Frydrichas II (vok. Friedrich II, 1194 m. gruodžio 26 d. Džezis, Markė, Italija – 1250 m. gruodžio 13 d. , Apulija) – 1197–1250 m. Sicilijos karalius, 1212–1220 m. Vokietijos karalius, 1212–1250 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius ir 1228–1235 m. Frydrichas VI.
Frydrichas II vok. Friedrich II | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Frydrichas II | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dinastija Štaufenai | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
Gimė | 1194 m. gruodžio 26 d. Džezis, Markė | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Mirė | 1250 m. gruodžio 13 d. (55 metai) , Apulija | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Palaidotas (-a) | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
Tėvas | Imperatorius Henrikas VI | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Motina | Konstancija Sicilietė | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Sutuoktinis (-ė) | 1) Konstancija Aragonietė, 2) Jolanta, 3) Izabelė, 4) Bianka | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Vaikai | Konradas IV | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šventosios Romos imperijos imperatorius | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
Valdė | 1220-1250 m. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pirmtakas | Otonas IV | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Įpėdinis | Henrikas VII | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Vokietijos karalius | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
Valdė | 1212-1220 m. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pirmtakas | Otonas IV | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Įpėdinis | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||
Vikiteka | Imperatorius Frydrichas II |
Biografija
Kilęs iš Hohenštaufenų dinastijos. Tėvas Imperatorius Henrikas VI. Frydricho I Barbarosos vaikaitis. Išaugo Sicilijoje, kurią, 1197 m. mirus jo tėvui, iki jo pilnametystės valdė Šventosios Romos imperijos kancleris.
Santuokos ir vaikai
- 1-ji žmona: ( nuo 1209 m. rugpjūčio 15 d.) − (1179 − 1222 m. birželio 23 d.), Aragono karaliaus Alfonso II ir Sančos Kastilietės duktė. Vaikai:
- 2-ji žmona: (nuo 1225 m. lapkričio 9 d.) − Jolanta Jeruzalietė (1212 − 1228 m. balandžio 25 d.), Joano de Brieno ir Marijos Jeruzalietės vienintelė duktė. Vaikai:
- Konradas IV (1228 m. balandžio 25 d. − 1254 m. gegužės 21 d.), Jeruzalės karalius (1250−1254), Vokietijos karalius (1237−1254), Sicilijos karalius (1250−1254), Švabijos karalius (1235−1254)
- 3-ji žmona: (nuo 1235 m. liepos 15 d.) − Izabelė Anglė (1214 − 1241 m. gruodžio 1 d.), Anglijos karaliaus Jono Bežemio ir Izabelės Angulemės duktė. Vaikai:
- 4-ji žmona: (nuo 1246 m.) − Bianka Lančija (1210 − 1246 m. gruodžio 1 d.). Vaikai:
- Konstancija (1230/1231 − 1307 m. balandis), ištekėjo už Nikėjos imperatoriaus Jono III Duko Vatacio ir pakeitė į Anos vardą
- Manfredas (1232 − 1266 m. vasario 28 d.), Sicilijos karalius (1258−1266), valdė po savo tėvo (iš pradžių kaip regentas, po to kaip uzurpatorius)
- Violanta (1233−1264), ištekėjo už Kaserto grafo Rikardo Sanseverino
Valdymas
Aragono kariuomenei padedant sutramdė savarankiškus Sicilijos baronus ir saracėnus. Tapęs Vokietijos karaliumi 1212 m. sudarė sąjungą su Prancūzija. 1214 m. kartu su ja Buvino mūšyje galutinai sumušė dinastijos pretendentą į Vokietijos sostą Otoną IV. Tapęs imperatoriumi popiežiaus prašymu atskyrė nuo Šventosios Romos imperijos, nominaliu jos valdovu paskelbė penkiametį savo sūnų .
1231 m. išleido vadinamąją Melfi konstituciją, kuria buvo sustiprinta valstybinė prekybos kontrolė, įkurta valstybinė civilinė tarnyba, tarnautojams rengti 1224 m. Neapolyje įsteigė pirmąjį Europoje valstybinį . Po 1226 m. Kremonoje (Šiaurės Italija) įvykusio Šventosios Romos imperijos kunigaikščių suvažiavimo, kuriame Frydrichas siekė pertvarkyti imperijos valdas Italijoje, susikūrė stipri opozicija jo siekiams – vadinamoji . Kita opozicija Italijoje tapo Romos popiežius Grigalius IX, kuris 1228 m. už netesėtą pažadą pradėti kryžiaus žygį į Palestiną, nes tarp kryžininkų, susirinkusių Brindizio uoste, išplito epidemija, jį ekskomunikavo.
Per 1228–1229 m. VI kryžiaus žygį daugiausia diplomatiniais metodais iš Egipto sultono buvo atgauti Jeruzalė, Betliejus bei Nazaretas. Frydrichas pasiskelbe Jeruzalės karaliumi ir valdė šią karalystę 1229–1243 m.
1230 m. grįžo į Siciliją, iš kur tęsė kovą su popiežiumi. 1230 m. šis anuliavo ekskomuniką. Kai 1238 m. jo nesantuokinis sūnus Enzigas vedė Sardinijos princesę ir tapo svarbiausiu kandidatu į Sardinijos sostą, kurios siuzerenu save laikė popiežius ir Popiežiaus valstybei iškilo grėsmė atsidurti apsuptam imperatoriaus šalininkų, 1239 m. Frydrichas buvo dar kartą ekskomunikuotas, formaliai dėl ketinimo išvyti popiežių iš Romos, kurioje buvo daug Frydricho šalininkų. Tačiau Frydrichas turėjo daugiau karinės jėgos ir 1244 m. popiežius Inocentas IV buvo priverstas bėgti į Lioną. Bet Frydrichas pralaimėjo propagandinį karą. 1245 m. Inocentas IV paskelbė atimąs iš jo imperatoriaus titulą. Dauguma Europos valdovų liko neutralūs, Frydricho neparėmė. Jis pradėjo stiprinti susvyravusią savo valdžią Vokietijoje, bet netikėtai mirė.
Šaltiniai
- Frydrichas II (Šventoji Romos imperija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 259 psl.
Nuorodos
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris