Folinjas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Folinjas (it. Foligno) – miestas Italijoje, Umbrijoje, Perudžos provincijoje, prie Topino upės, kur ji palieka Apeninus ir įteka į Klituno upės sistemą. Miestas yra 40 km į pietryčius nuo Perudžijos.

Folinjas it. Città di Foligno
Santa Maria Infraportas bažnyčia
Folinjas 42°57′00″ š. pl. 12°42′00″ r. ilg. / 42.95000°š. pl. 12.70000°r. ilg. / 42.95000; 12.70000 (Folinjas)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Italija
Regionas	Umbrija
Provincija	Perudžos provincija
Meras	Nando Mismetti
Gyventojų (2011)	58 266
Plotas	263,77 km²
Tankumas (2011)	221 žm./km²
Altitudė	234 m
Pašto kodas	06034
Tel. kodas	0742
Tinklalapis	www.comune.foligno.pg.it
Vikiteka	Folinjas
Miesto globėjas (-ai)	Šv. Felicianas Folinjietis

Folinjo traukinių stotis yra tarpinis punktas geležinkelyje iš Romos į Ankoną, be to yra geležinkelio mazgas į Perudžiją. Kadangi tai vienas svarbiausių geležinkelių centrų Centrinėje Italijoje, miestas buvo smarkiai bombarduotas Sąjungininkų, tad išliko mažai senovinių paminklų, o dauguma pastatų modernūs. Be miesto išplanavimo nieko neišliko iš romėnų laikų. 2 km nuo miesto centro yra Folinjo oro uostas.

Istorija

Folinją tikriausiai įkūrė umbrai VIII a. pr. m. e. Romėnai užėmė miestą po Sentino mūšio 295 m. pr. m. e. ir pavadino Fulginiae pagal deivę Fulginiją. Romėnų laikais miestas augo, gavo savivaldą, tapo prefektūros centru ir Statio principalis kelyje.

Miestas pradėjo smukti paskutiniais Romos imperijos metais. Po jos žlugimo miestas tapo Spoleto kunigaikštystės dalimi, buvo nusiaubtas saracėnų 881 m. ir vengrų 915 ir 924 m. Todėl gyventojai nusprendė persikelti prie Civitas Sancti Feliciani, sienomis sustiprintos bažnyčios, kur buvo palaidotas vyskupas ir kankinys Felicianas III a. Ši išsiplėtusi gyvenvietė pritraukė ir gretimo miesto Forum Flaminii, kurį sugriovė lombardai, gyventojus.

Folinjas atsigavo ir pradėjo augti, imperatorius Frydrichas I Barbarosa jam suteikė laisvo miesto statusą 1165 m. Iš pradžių miestas palaikė gvelfus, bet Frydrichas II kapitonui Corrado Guiscardo užėmus Folinją, perėjo į gibelinų pusę kaip aršus gvelfų Perudžijos priešas. Mieste valdžia dažnai keitėsi iki 1305 m., kai Folinją užėmė galinga gvelfų Trinči šeima, kuri veikė kaip beveik nepriklausomi Šventojo Sosto atstovai. Tuo metu miestas klestėjo, ypač XV a., nes Trinči šeima rėmė menus. Ji valdė aplinkines žemes įskaitant Asyžių, Bevanją, Džianą, Montefalką, Nočerą ir Spelą.

Kai Koradas Trinči stojo prieš popiežių, Eugenijus IV pasiuntė kardinolą Džiovanis Vitelečį su armija į Folinją 1439 m. Gyventojai atvėrė vartus ir Koradui buvo nukirsta galva Soriano pilyje 1441 m. Po to miestas priklausė popiežiaus valstybei iki 1860 m., išskyrus Napoleono laikus, kai Folinjas priklausė Romos respublikai (1799 m.) ir Italijos karalystei (1809-1814 m.). 1860 m. rugsėjo 14 d. Savoja prijungė miestą prie Italijos karalystės.

Folinjas nukentėjo nuo keleto žemės drebėjimų, ypač 1832 ir 1997 m.

Galerija

• Folinjo katedra
• Pirmas Dieviškosios komedijos leidimas, atspausdintas Folinjo mieste 1472 m.
• Trinči rūmų vidinis kiemas
• Folinjo oro uostas

Miestai partneriai

• , Italija
• La Luvjeras, Belgija
• , Japonija