Fieras

Fieris – miestas vidurio Albanijoje, apie 18 km nuo Adrijos jūros; septintasis pagal dydį šalies miestas, dauguma gyventojų albanai). Fierio apygardos ir Fierio apskrities administracinis centras. Miestas įsikūręs šalia Gjanicos upės (Semano kairysis intakas). Miestas yra nutolęs 115 km nuo sostinės Tiranos, 35 km nuo Vliorės uostamiesčio, 40 km nuo Berato, pro jį eina geležinkelis Liušnė–Vliorė.

Fieris alb. Fier
Miesto centras
Fieris 40°43′0″ š. pl. 19°33′00″ r. ilg. / 40.71667°š. pl. 19.55000°r. ilg. / 40.71667; 19.55000 (Fieris)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Albanija
Apskritis	Fierio apskritis
Apygarda	Fierio apygarda
Gyventojų (2011)	55 845
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Fieris
Kirčiavimas	Fièris

Fieris – vienas iš didžiausių ir svarbiausių pramoninių šalies miestų, jo apylinkėse yra nemažai naftos, bitumo ir gamtinių dujų klodų, kas sudarė sąlygas miestui tapti vienu iš labiausiai industrializuotų Albanijos miestų. Mieste vyrauja naftos, chemijos, maisto ir tekstilės pramonė. Veikia naftos ir gamtinių dujų institutas, įkurtas 1975 m.

Istorija

Senovės laikais šios vietovės buvo apgyvendintos jau nuo akmens amžiaus. Vienos pirmiausių šias teritorijas apgyvendino senosios šių vietų gyventojos – ilyrų gentys. Fieris, kaip ir visa dabartinės Albanijos teritorija, nuo seno buvo senovės valstybių Makedonijos, Romos imperijos sudėtyje, kurių kultūra labai smarkiai paveikė vietos gyventojus ir jų kultūrą. Antikos laikais klestėjo aplinkui miestą esantys graikų poliai.

Ankstyvaisiais viduramžiais dabartinės miesto apylinkės ilgą laiką priklausė Bizantijos imperijai, vėliau atiteko Bulgarijos ir Serbijos karalystėms, , nuo XIV a. – Osmanų imperijai, kuriai valdant pradėjo plisti islamas.

Fieris yra gana nesenas miestas, įkurtas XVIII a. Berato bėjų kaip apylinkės turgaus miestas. XIX a. per Gjanicos upę pastatytas akmeninis tiltas, kuris padidino miestelio svarbą. Iki komunistų atėjimo į valdžią XX a. viduryje šis miestas neturėjo didelės ekonominės ir socialinės reikšmės.

1912 m. Albanijai paskelbus nepriklausomybę šis miestas atiteko naujai susikūrusiai valstybei. 1939 m. kaip ir visa Albanija jis buvo okupuotas Italijos kariuomenės, 1943 m. miestas – Vokietijos, 1944 m. galutinai išvaduotas vietos komunistų partizanų.

Dėl pokariu pradėtos industrializacijos ir Mizeko lygumos nusausinimo šio miesto reikšmė išaugo, miestas tapo pramoniniu, socialiniu ir kultūriniu vietos regiono centru. Buvo pastatysi stambūs naftos ir chemijos pramoniniai kompleksai. XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžioje žlugus komunistinei santvarkai ir ekonomikai perėjus į kapitalizmo vėžes miestas patyrė stiprius ekonomikos ir socialinius sukrėtimus, sukėlusius didelį nedarbą ir gyventojų migraciją į kaimynines šalis. Šiuo metu Fieris yra vienas iš augančio turizmo aptarnavimo centrų, glaudžiai susijęs su aplinkianiais antikiniais miestais-griuvėsiais Apolonija ir Biulisu.

Architektūra ir archeologija

Fierio apylinkėse gausu architektūrinių paminklų – antikinių griuvėsių, Bizantijos laikotarpio bažnyčių liekanų, Osmanų imperijos laikų tiltų ir mečečių. Apie 15 km į šiaurę ant kalvos yra Korinto įkurtos kolonijos Apolonijos griuvėsiai. Miesto architektūra yra gana skurdi, be Osmanų imperijos laikotarpio mečetės, mieste vyrauja socialistinio stiliaus keliaaukščiai namai. Dabartiniais laikais, pagerėjus ekonominei būklei, pastatyta naujų šiuolaikinių pastatų ir mečečių. Mieste veikia archeologijos muziejus.

Sportas

• KS Apolonia Fier futbolo klubas
• Loni Papuçiu stadionas

Šaltiniai

1. Cities & towns of Albania, pop-stat.mashke.org