FidoNet yra iki šiol tebeveikianti tačiau gerokai nublankusi nekomercinė bylų ir elektroninių žinučių perdavimo sistema

FidoNet yra iki šiol tebeveikianti, tačiau gerokai nublankusi, nekomercinė bylų ir elektroninių žinučių perdavimo sistema, kurią ypač naudoja Elektroninės skelbimų lentos (sutrumpintai BBS).

 __ / \ /|oo \ (_| /_) _`@/_ \ _ | | \ \\ | (*) | \ )) ______ |__U__| / \// / FIDO \ _//|| _\ / (________) (_/(_|(____/ (c) John Madill

FidoNet logotipas

Fidonet atsiradimas

FidoNet 1984 m. įkūrė Tomas Dženingsas (Tom Jennings) iš San Francisko ir pavadino savo šuniuko Fido garbei. Tomas norėjo, kad greičiau tarp dviejų namų nueitų laiškeliai, kuriuos iki tol nešiojo Fido. Jis įkūrė pirmuosius du mazgus, tarp kurių pradėjo veikti el. paštas. Netrukus ši sistema tapo populiari tarp kompiuterių ir radijo mėgėjų bei hakerių. Ji turi hierarchinę priežiūros struktūrą ir vadovaujasi Fidonet politika.

Geografinis suskirstymo principas

Fidonet zonų, regionų, tinklų, mazgų ir taškų hierarchija sudaryta daugiau ar mažiau geografiniu principu. Zonos atitinka žemynus:
Zone 1 – Šiaurės Amerika;
Zone 2 – Europa ir buvusi TSRS (įskaitant Rusiją);
Zone 3 – Australija ir aplinkinės salos;
Zone 4 – Pietų Amerika;
Zone 5 – Afrika;
Zone 6 – Azija (be buvusios TSRS teritorijų).

Fidonet adresas

Jis sudarytas iš zonos numerio, tinklo (arba regiono) numerio ir mazgo numerio. Jei mazgas turi kelis taškus, jų numeriai rašomi po taško. Pavyzdys: 2:477/6.3. Čia 2 – zonos nr., 477 – tinklas, 6 – mazgas, o 3 – taškas.

Techniniai reikalavimai

Fidonet naudojo kelias specifikacijas, skirtas suderinamumo tarp sistemų užtikrinimui. Pagrindinė ir privaloma visoms Fidonet sistemoms buvo FTS-0001 specifikacija. Ji sudaryta iš:

„Rankų paspaudimo“ (angl., handshaking) – protokolų, kuriuos el. pašto programinė įranga naudoja kitų el. pašto sistemų atpažinimui ir pasikeitimui su jomis bendrąja (meta) informacija;

Duomenų perdavimo protokolo (XMODEM) – bylų perdavimo tarp sistemų protokolo;

El. žinučių formato – Fidonet žinučių formato standarto, veikiančio duomenų pasikeitimo tarp sistemų metu.

Fidonet tinklui skirta programinė įranga

Ji sudaryta iš atskirų modulių (kurie gali būti ir viename pakete):

El. pašto perdavimo modulis (angl. mailer) atlieka žinučių ir failų persiuntimą tarp skirtingų BBS stočių. Iš jo kviečiamos ir kitos sistemos programos. Taip pat jis pirmasis patikrina naują skambutį ir nustato, kas skambina – žmogus ar kito BBS mazgo PĮ. Žmogaus atveju iškviečiama BBS modulis.
BBS modulis realizuoja vartotojo sąsają. Jis leidžia skaityti ir kurti el. žinutes – tiek lokaliose diskusijų grupėse, tiek siųsti į kitus BBS (paprastai perdavimas įvyksta vėliau ir tai atlieka el. pašto perdavimo modelis). Be to, šis modulis leidžia keistis failais, žaisti žaidimus, plepėti (chat) ir kitaip bendrauti su kitais tuo pačiu metu prisijungusiais BBS vartotojais.
Skeneris – paskirstytas (angl. scanner, tosser).= atsakingas už ateinančių ir išeinančių el. žinučių paskirstymą ir sudėliojimą į paketus (persiuntimui į vidines bazes ar kitas BBS stotis).
El. žinučių skaitymo programos buvo skirtos el. žinučių skaitymui. El. žinučių bazes buvo galima atsisiųsti į lokalų vartotojo kompiuterį ir skaityti atsijungus nuo tinklo.

Deja, šiuolaikinėse sistemose originalioji BBS programinė įranga dažniausiai jau neveikia. Daugeliu atveju tai susiję su tuo, kad ji nebuvo kurta kaip atviras kodas, o jos autoriai paliko BBS ir nemokamo kodo bendruomenes. Po BBS nuosmukio, nauja programinė įranga kuriama ar palaikoma labai vangiai.

Fidonet Lietuvoje

Jis buvo glaudžiai susijęs su Elektroninių skelbimų lentų (BBS) veikla. Daugiau informacijos žr. (BBS Lietuvoje). 2009 metų spalio 2 dieną Fidonet Lietuvos regionas (R47) jo narių inicatyva buvo uždarytas.

Nuorodos

Fidonet Lietuvoje 2012-08-19 iš Wayback Machine projekto.

Asterisk 2008-06-05 iš Wayback Machine projekto.