Ferdinandas Markosas Ferdinand Marcos | |
---|---|
Markosas 1982 metais | |
Gimė | 1917 m. rugsėjo 11 d. , , Filipinai |
Mirė | 1989 m. rugsėjo 28 d. (72 metai) Honolulu, Havajai, JAV |
Tėvai | Marianas Markosas (tėvas) Chosefa Edralin (motina) |
Sutuoktinis (-ė) | Carmen Ortega (iki 1954 m., sui iuris santuoka) (1954-1989 m.) |
Vaikai | * 4 vaikai su Karmen Ortega
|
Veikla | Filipinų politinis veikėjas, prezidentas, teisininkas |
Partija | (1946–1965 m.) (1965–1972 m.) nepartinis (1972–1978) (1978-1989 m.) |
Alma mater |
Ferdinandas Emanuelis Edralinas Markosas Vyresnysis (Ferdinand Emmanuel Edralin Marcos Sr., 1917 m. rugsėjo 11 d. – 1989 m. rugsėjo 28 d.) – Filipinų politikas ir teisininkas, 1965–1986 metais ėjęs 10-ojo šalies prezidento pareigas. Jo valdymo laikotarpis įvairių akademikų, ekonomistų ir žurnalistų laikomas kleptokratija.. 1972–1981 m., šalyje paskelbus , valdė kaip diktatorius, o dauguma karinės padėties suteiktų galių naudojosi iki nuvertimo 1986 m. Savo valdymo sistemą jis apibūdino kaip „konstitucinę autokratiją“, kuri esanti reikalinga „naujai visuomenei“ sukurti.. Markosas vertinamas kaip vienas liūdniausiai pagarsėjusių XX a. vadovų tiek dėl korupcijos,tiek ekstravagantiškumo ir brutalumo.
Markosui politinę sėkmę pasiekti padėjo jo teiginiai, kad jis besąs labiausiai apdovanotas karo didvyris Filipinuose, nors tokiais Markoso teiginiais paprastai yra abejojama. Pvz., Jungtinių Valstijų karinių pajėgų dokumentuose Markoso teiginiai apie jo elgesį karo metu apibūdinti kaip „melagingi“ ir „absurdiški“. Po Antrojo pasaulinio karo Markosas tapo teisininku, o tarp 1949 ir 1959 metų buvo išrinktas į , o tarp 1959 ir 1965 m. – į . 1965 metais buvo išrinktas Filipinų prezidentu. Pirmaisiais Markoso valdymo metais šalies ekonomika sparčiai augo, tačiau vėliau gyvenimo kokybė ėmė sparčiai prastėti, o Markoso valdymo pabaigoje pragyvenimo šaltinio nebuvimas, ir slegianti skolų našta tapo milžiniškomis problemomis. Markosas vedė agresyvią infrastruktūros vystymo politiką, daug skolinosi iš užsienio, dėl to tapo labai populiariu politiku pirmosios kadiencijos metu. Kita vertus, vėliau dėl to šalis susidūrė su milžinišką infliacija, dėl ko antrosios kadiencijos metu prasidėjo socialiniai neramumai. Į tai reaguodamas Markosas prieš pat savo kadencijos pabaigą, 1972 m. rugsėjo 23 dieną, Filipinuose paskelbė karinę padėtį.. Karinės padėties įstatymas buvo ratifikuotas 1973 m., iškart po suklastoto referendumo tuo klausimu. Pakoreguota šalies konstitucija, įsigaliojo žiniasklaidos cenzūra, prieš politinius oponentus, musulmonus, įtariamus komunistinėmis pažiūromis, ir paprastus piliečius naudotas smurtas ir represijos.
1981 m. Markosas buvo perrinktas šalies prezidentu, tačiau jau netrukus Markoso populiarumas visuomenėje ėmė smarkiai kristi 1983 metais prasidėjus ekonominiui nuosmukiui ir po opozicijos lyderio senatoriaus nužudymo. Kilo visuotinis nepasitenkinimas, 1984 m. sutelkęs opoziciją tais metais vykusiuose parlamento rinkimuose. Buvo rastos finansinės sąskaitos, liudijančios apie vogtas lėšas iš valstybės biudžeto, bei Markoso nuopelnus karo metu paneigiantys dokumentai. Jausdamas didelį visuomenės sprendimą 1986 m. paskelbė apie pirmalaikius prezidento rinkimus. Nors rinkimuose vasario 7 d. 53,62%-46,1% pergalę šventė Markosas, rinkimai nebuvo laisvi, dėl ko , kurios metu iš valdžios pašalintas Ferdinandas Markosas.JAV prezidentas Ronaldas Reiganas per senatorių patarė Markosui visiškai pasitraukti iš politikos (angl. cut and cut cleanly), kad būtų išvengta kraujo praliejimo galimos konfrontacijos tarp Markosui lojalių ir opozicijai lojalių pajėgų metu. Markosas su šeima pabėgo į Havajus. Naująja šalies vadove tapo Korason Akino, nužudytojo opozicijos lyderio našlė.
Anot Filipinų „Prezidentinės komisijos gerai valdžiai komisijos“, Markosų šeima 1965–1986 metų laikotarpiu iš Filipinų centrinio banko yra pavogę 5-10 mlrd. JAV dolerių.. Markoso žmona, , kaip ir jos vyras, buvo pagarsėję labai išlaidžiu ir ekstravagantišku gyvenimo būdu. Du jų vaikai, ir , vis dar išlieka aktyvūs Filipinų politinėje arenoje. Markosas ir jo žmona Gineso rekordų knygoje įrašyti už stambiausio masto vagystę iš šalies vyriausybės.
Šaltiniai
- Lagasca, Charlie (2011 m. balandžio 11 d.). „Bongbong mum on Australian half-sister“. .
- „Hunt for tyrant's millions leads to former model's home“. . 2004 m. liepos 24 d.
- Malig, Jojo (2011 m. kovo 31 d.). . . Suarchyvuotas originalas 2023-04-12. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
- David, Chaikin; Sharman, J.C. (2009). „The Marcos Kleptocracy“. Corruption and Money Laundering: A Symbiotic Relationship. Palgrave Series on Asian Governance. Niujorkas: Palgrave Macmillan. pp. 153–186. doi:10.1057/9780230622456_7. ISBN .
- Root, Hilton L. (2019). „Lootable Resources and Political Virtue: The Economic Governance of Lee Kuan Yew, Ferdinand Marcos, and Chiang Kai-shek Compared“. In Mendoza, Ronald U.; Beja Jr., Edsel L.; Teehankee, Julio C.; La Viña, Antonio G. M.; Villamejor-Mendoza, Maria Fe (eds.). Building Inclusive Democracies In ASEAN. Singapūras: World Scientific Publishing Co. Pte. Ltd. pp. 225–241. doi:10.1142/9789813236493_0013. ISBN . S2CID 158645388.
- Gloster-Coates, Patricia; Quest, Linda (2005). „Kleptocracy: Curse of Development“. International Social Science Review. 80 (1/2): 3–19. ISSN 0278-2308. JSTOR 41887210 – via JSTOR.
- Acemoglu, Daron; Verdier, Thierry; Robinson, James A. (2004 m. gegužės 1 d.). . Journal of the European Economic Association. 2 (2–3): 162–192. doi:10.1162/154247604323067916. ISSN 1542-4766. S2CID 7846928. Suarchyvuotas originalas 2012-05-24. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
- Roumasset, James (2008 m. spalio 27 d.). „The Political Economy of Corruption: A Philippine Illustration“ (PDF). Havajų Manoa ekonomikos universitetas.
{{}}
: CS1 priežiūra: url-status () - Perkins, Dwight (2021 m. sausio 1 d.). „Understanding political influences on Southeast Asia's development experience“. Fulbright Review of Economics and Policy. 1 (1): 4–20. doi:10.1108/FREP-03-2021-0021. ISSN 2635-0181. S2CID 237774730.
- Manning, Robert A. (1984). „The Philippines in Crisis“. Foreign Affairs. 63 (2): 392–410. doi:10.2307/20042190. ISSN 0015-7120. JSTOR 20042190.
- „Hail to the thief“. The Economist. 2016 m. lapkričio 12 d.
- Roa, Ana (2014 m. rugsėjo 29 d.). „Regime of Marcoses, cronies, kleptocracy“. Philippine Daily Inquirer.
- Bonner, William; Bonner, Raymond (1987). Waltzing with a Dictator: The Marcoses and the Making of American Policy (anglų). Times Books. ISBN .
- Fuentecilla, Jose V. (2013 m. balandžio 1 d.). Fighting from a Distance: How Filipino Exiles Helped Topple a Dictator (anglų). Ilinojaus universiteto leidykla. ISBN .
- „Marcos: Rise and fall of a dictator“. Philippine Daily Inquirer. 2016 m. lapkričio 19 d.
- Lacsamana, Leodivico Cruz (1990). Philippine History and Government (Second leid.). Phoenix Publishing House, Inc. ISBN . p. 189.
- Celoza, Albert F. (1997). Ferdinand Marcos and the Philippines: The Political Economy of Authoritarianism. . ISBN .
- Shleifer, Andrei; Vishny, Robert W. (1993 m. rugpjūčio 1 d.). „Corruption*“. The Quarterly Journal of Economics. 108 (3): 599–617. doi:10.2307/2118402. ISSN 0033-5533. JSTOR 2118402.
- Quah, Jon S.T. (2010). . Philippine Journal of Public Administration. 54 (1–2): 1–43. Suarchyvuotas originalas 2021-09-25. Nuoroda tikrinta 2022-02-14 – via Filipinų Dilimano universitetas.
- Hodess, Robin; Inowlocki, Tania; Rodriguez, Diana; Wolfe, Toby, eds. (2004). Global Corruption Report 2004 (PDF). Sterlingas, Virdžinijos valstija, JAV: Pluto Press in association with Transparency International. pp. 13, 101. ISBN .
- „G.R. No. 152154, July 15, 2003“. Supreme Court E-Library. Filipinų Aukščiausiasis Teismas.
{{}}
: CS1 priežiūra: url-status () - Traywick, Catherine (2014 m. sausio 16 d.). „Shoes, Jewels, and Monets: The Immense Ill-Gotten Wealth of Imelda Marcos“. .
- „The weird world of Imelda Marcos“. The Independent. 1986 m. vasario 25 d.
- Laurie, Jim (1986). . ABC News. Suarchyvuota iš originalo 2022-04-23. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
{{}}
: CS1 priežiūra: netinkamas URL () - Conde, Carlos H. (2007 m. liepos 8 d.). „Marcos family returning to the limelight in the Philippines“. The New York Times.
- „Alfred McCoy, Dark Legacy: Human rights under the Marcos regime“. . 1999 m. rugsėjo 20 d.
- Bueza, Michael (2016 m. rugpjūčio 20 d.). „Marcos' World War II 'medals' explained“. Rappler.
- „Marcos flees at last“. Philippine Daily Inquirer. Nuoroda tikrinta 2017 m. birželio 29 d..
- Maynigo, Benjamin. . Asian Journal USA. Suarchyvuotas originalas 2016 m. kovo 5 d.
{{}}
:|archive-date=
/|archive-url=
laiko žyma nesutampa; 2016-03-05 siūlomas () - Bondoc, Jarius (2011 m. balandžio 28 d.). „Suspicions resurface about Marcos heroism“. The Philippine Star.
- Maynigo, Benjamin. . Asian Journal USA. Suarchyvuotas originalas 2017 m. vasario 8 d.
{{}}
:|archive-date=
/|archive-url=
laiko žyma nesutampa; 2017-02-08 siūlomas () - „GDP (constant LCU) – Data“. data.worldbank.org.
- „Under Marcos dictatorship unemployment worsened, prices soared, poverty persisted“. IBON Foundation (anglų). 2016 m. lapkričio 25 d. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 17 d..
- de Dios, Emmanuel S. (2015 m. laprkičio 16 d.). . Business World (amerikiečių anglų). Suarchyvuotas originalas 2020-05-06. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 17 d..
{{}}
: Patikrinkite date reikšmes:|date=
() - Yamsuan, Cathy (2011 m. gruodžio 12 d.). „Open records of Marcos' spy agency, Enrile urges“. Philippine Daily Inquirer.
- Mendoza, Ronald (2016 m. vasario 26 d.). . . Suarchyvuotas originalas 2021-09-22. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
- Galang, Ping (2011 m. vasario 11 d.). „The economic decline that led to Marcos' fall“. GMA News (anglų). iš originalo 2018 m. gegužės 29 d. Nuoroda tikrinta 2018 m. gegužės 29 d..
{{}}
:|archive-date=
/|archive-url=
laiko žyma nesutampa; 2018-05-29 siūlomas () - Balbosa, Joven Zamoras (1992). „IMF Stabilization Program and Economic Growth: The Case of the Philippines“. Journal of Philippine Development. XIX (35).
- Cororaton, Cesar B. „Exchange Rate Movements in the Philippines“. DPIDS Discussion Paper Series 97-05: 3, 19.
- . Official Gazette of the Republic of the Philippines. Suarchyvuotas originalas 2023-10-15. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
- . Official Gazette of the Republic of the Philippines. Philippines Sunday Express. 1972 m. rugsėjo 24 d. Suarchyvuotas originalas 2022-09-25. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
- Schirmer, Daniel B.; Shalom, Stephen Roskamm (1987). The Philippines Reader: A history of Colonialism, Neocolonialism, Dictatorship and Resistance. . p. 191. ISBN .
- Rivett, Rohan (1973 m. kovo 13 d.). „The Mark of Marcos – Part I: A deafening silence in the Philippines“. .
- Kushida, Kenji (2003). (PDF). Stanford Journal of East Asian Affairs.
- Panti, Llanesca (2018 m. spalio 16 d.). „Imee done with apologizing for atrocities during Marcos regime“. GMA News (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 17 d..
- . UCA News (anglų). 1987 m. vasario 10 d. Suarchyvuotas originalas 2020-06-26. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 17 d..
- Cortez, Kath M. (2019 m. rugsėjo 21 d.). „Martial Law veterans recall fighting dark days of dictatorship“. Davao Today.
- „Why the Late Philippine Dictator Was No Hero“. Human Rights Watch (anglų). 2016 m. lapkričio 8 d. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 17 d..
- „From Aquino's Assassination to People's Power“. Kongreso bibliotekos federalinių tyrimų divizija. Nuoroda tikrinta 2016 m. kovo 2 d..
- Hoffman, David; Cannon, Lou; Coleman, Milton; Dewar, Helen; Goshko, John M.; Oberdorfer, Don; W, George C. (1986 m. vasario 26 d.). „In Crucial Call, Laxalt Told Marcos: 'Cut Cleanly'“. The Washington Post.
- Reaves, Joseph A. (1986 m. vasario 26 d.). „Marcos Flees, Aquino Rules – Peaceful Revolt Ends In Triumph“. Chicago Tribune.
- Benigno Aquino Jr. (1983 m. rugpjūčio 21 d.). . Official Gazette of the Republic of the Philippines. Suarchyvuotas originalas 2023-10-07. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
- (1983 m. rugpjūčio 21 d.). . YouTube. Suarchyvuota iš originalo 2022-02-14. Nuoroda tikrinta 2010 m. birželio 30 d..
{{}}
: CS1 priežiūra: netinkamas URL () - Kashiwara, Ken (1983 m. spalio 16 d.). „Aquino's Final Journey“. The New York Times.
- „Hail to the thief“. The Economist. 2016 m. lapkričio 12 d.
- . Asian Journal. Suarchyvuotas originalas 2015 m. spalio 23 d. Nuoroda tikrinta 2016 m. kovo 1 d..
{{}}
:|archive-date=
/|archive-url=
laiko žyma nesutampa; 2015-10-23 siūlomas () - Warde, Ibrahim (2011 m. gegužės 25 d.). „From Marcos to Gaddafi: Kleptocrats, Old and New“. The World Post.
- (2014 m. spalio 12 d.). „'Imeldific' collection of artworks (partial list)“. Philippine Daily Inquirer.
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Diosdadas Makapagalis | Filipinų prezidentas 1965 m. gruodžio 30 d. – 1986 m. sausio 25 d. | Po to: Korazon Akino |
Prieš tai: Naujas postas | Filipinų ministras pirmininkas 1978 m. birželio 12 d. – 1981 m. birželio 30 d. | Po to: |
Prieš tai: | Nacionalinės gynybos sekretorius 1971 m. rugpjūčio 28 d. – 1972 m. sausio 3 d. | Po to: Chuanas Ponsė Enrilė |
Prieš tai: | Nacionalinės gynybos sekretorius 1965 m. gruodžio 31 d. – 1967 m. sausio 20 d. | Po to: Ernestas Mata |
Prieš tai: Eulogijus Rodrigesas | Filipinų Senato pirmininkas 1963 m. balandžio 5 d. – 1965 m. gruodžio 30 d. | Po to: Arturas Tolentinas |
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris