FenilalaninasSisteminis IUPAC pavadinimas2 Amino 3 phenyl propanoic rūgštisCAS numeris 63 91 2PubChem 6140EINECS 200 568

Fenilalaninas

Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
2-Amino-3-phenyl-propanoic rūgštis
CAS numeris	63-91-2
PubChem	6140
EINECS	200-568-1
Cheminė formulė	C₉ H₁₁ N O₂
Molinė masė	165.19 g mol⁻¹
SMILES	C1=CC=C(C=C1)CC(C(=O)O)N
Rūgštingumas (pK_a)	2.20 9.09
Bazingumas (pK_b)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°	283 °C
Virimo t°
Lūžio rodiklis (n_D)
Klampumas
Tirpumas H₂O
Šiluminis laidumas




Farmakokinetinė informacija

Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS

NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°


LD₅₀
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija

Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Fenilalaninas (Phe) – viena iš dvidešimties dažniausių aminorūgščių baltymuose. Jo genetinis kodas (UUU) buvo pirmasis nustatytas genetinis kodas. Kodą nustatė ir .

Fenilalaninas yra nepakeičiama aminorūgštis kurią žmogus turi gauti su maistu. Jei visiškai negaunama tirozino, žmogui per dieną reikia apie 42 mg fenilalanino, kiekvienam kūno kilogramui. Tačiau vartojant pakankamai tirozino, jis gali pakeisti iki 78 % gaunamo fenilalanino. Optimalus fenilalanino ir tirozino santykis yra apie 60:40.

Daug fenilalanino yra įvairiame baltymingame maiste: piene, kiaušiniuose, mėsoje. Taip pat fenilalanino turi plačiai naudojamas dirbtinis saldiklis aspartamas. Sveikam žmogui tai įprastai nekelio jokio pavojaus. Tačiau labai didelės aspartamo dozės visgi gali pavojingai padidinti fenilalanino koncentraciją smegenyse.

Fenilketonurija – įgimta genetinė liga, kuomet trūksta fenilalaniną skaidančio fermento. Ši liga sukelia fizinius ir psichinius vystymosi sutrikimus. Anksti nustačius, ligai išvengti pakanka tiesiog vartoti mažai fenilalanino ar tiesiog baltymų turintį maistą, taip palaikant fenilalanino koncentraciją kraujuje saugiose ribose. Tačiau šios dietos reikia laikytis visą gyvenimą.

Šaltiniai

Breaking the code. DNA Learning Center des Cold Spring Harbor Laboratory, abgerufen am 25. November 2013.
Pencharz, P. B., Hsu, J. W., & Ball, R. O. (2007). Aromatic amino acid requirements in healthy human subjects. The Journal of nutrition, 137(6 Suppl 1), 1576S–1598S. https://doi.org/10.1093/jn/137.6.1576S
Zeratsky, Katherine. „Phenylalanine in diet soda: Is it harmful?“. Mayo Clinic. Nuoroda tikrinta 30 April 2019.
Giovannini, M., Verduci, E., Salvatici, E., Paci, S., & Riva, E. (2012). Phenylketonuria: nutritional advances and challenges. Nutrition & metabolism, 9(1), 7. https://doi.org/10.1186/1743-7075-9-7

Šis straipsnis apie chemiją yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Breaking the code. DNA Learning Center des Cold Spring Harbor Laboratory, abgerufen am 25. November 2013.

[2] Pencharz, P. B., Hsu, J. W., & Ball, R. O. (2007). Aromatic amino acid requirements in healthy human subjects. The Journal of nutrition, 137(6 Suppl 1), 1576S–1598S. https://doi.org/10.1093/jn/137.6.1576S

[3] Zeratsky, Katherine. „Phenylalanine in diet soda: Is it harmful?“. Mayo Clinic. Nuoroda tikrinta 30 April 2019.

[4] Giovannini, M., Verduci, E., Salvatici, E., Paci, S., & Riva, E. (2012). Phenylketonuria: nutritional advances and challenges. Nutrition & metabolism, 9(1), 7. https://doi.org/10.1186/1743-7075-9-7