Meksikas isp Ciudad de México Meksikos sostinė vienas didžiausių pasaulio miestų 8 66 mln gyventojų 2005 m be priemiesči

Meksikas (isp. Ciudad de México) – Meksikos sostinė, vienas didžiausių pasaulio miestų. 8,66 mln. gyventojų (2005 m., be priemiesčių). Išsidėstęs tarpukalnėse, maždaug 2240 m virš jūros lygio. Meksikas turi federacinės apygardos statusą. Metropolinėje teritorijoje gyvena 21,2 mln. gyventojų (2016 m.) 2370 km² plote.

Meksikas isp. Ciudad de México



Meksikas 19°25′0″ š. pl. 99°08′0″ v. ilg. / 19.41667°š. pl. 99.13333°r. ilg. / 19.41667; 99.13333 (Meksikas)

Laiko juosta: (UTC-6) ------ vasaros: (UTC-5)

Valstybė	Meksika
Apygarda	Meksikos Federacinė apygarda

Įkūrimo data	1325 m. kovo 18 d.

Gyventojų (2020)	9 209 944
Plotas	1 485 km²
Tankumas (2020)	6 202 žm./km²

Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Meksikas

Maisto, tekstilės, avalynės, vaistų, poligrafijos, metalo apdirbimo, elektrotechnikos, cemento pramonė. Yra tarptautinis oro uostas, metropolitenas. Daug universitetų (iš jų žinomiausias – Lotynų Amerikoje didžiausias Valstybinis autonominis universitetas, įkurtas 1551 m.). Universitetinis miestelis „Ciudad Universitaria“ įkurtas 1949–1954 m. (saugomas UNESCO). Muziejai: valstybinis antropologijos, plastinės dailės, šiuolaikinės dailės. Meksike vyko 1968 m. vasaros olimpinės žaidynės, žymiausi stadionai – (1951–1953 m.) ir „Actekų“ (1968 m.).

Nors įsikūrusi seisminėje srityje (didelis žemės drebėjimų pavojus, iš kurių bene didžiausias įvyko 1985 m.), bet ši sostinė yra viena dėkingiausiai išsidėsčiusių ir gražiausių Amerikos miestų su plačiais bulvarais, apsodintais medžiais, daugybe prabangių pastatų, rūmų, restoranų, gerai prižiūrimais parkais, o gatvės primena Niujorką ar Paryžių. Meksikas – tai gyvas civilizacijų istorijos muziejus, kuriame randama virš 1400 architektūros ir istorijos paminklų, 10 archeologinių zonų pačiame mieste ir jo apylinkėse, virš 80 muziejų, dešimtys tautinių kūrybos centrų. Yra senovės piramidžių, vienuolynų (daugiausia iš XVI-XIX a.).

Istorija

1521 m. konkistadoras Ernanas Kortesas su ispanų kariais ir meksikiečių pagalbine kariuomene užkariavo actekų imperijos sostinę Tenočtitlaną, kuriame gyveno pusė milijono žmonių. Miestą su daugybe šventovių E. Kortesas įsakė nedelsiant sunaikinti, tačiau, pasikeitus valdžiai, miestas greitai tapo Ciudad de México (pavadintas actekų meksikų genties vardu) – Naujosios Ispanijos sostine. 1528 m. įkurta vyskupo rezidencija, 1535 m. įsteigtas pirmasis Naujajame pasaulyje universitetas. Meksikas tapo pirmuoju ispanų miestu Naujajame pasaulyje. Jis buvo planingai statomas šachmatų lentos pavyzdžiu, su Plaza Armas aikšte viduryje, kuri čia vadinama Zocalo. E. Kortesas ant actekų valdovo Montesumos rūmų pamatų pastatė savo rūmus, kuriuos vėliau naudojo vicekaraliai. 1573–1667 m. katalikų bažnyčia ant šventovės griuvėsių pastatė Metropolijos katedrą, kurioje yra arkivyskupo rezidencija. Nuo 1821 m. – nepriklausomos Meksikos sostinė.

Sportas

1968 m. mieste vyko XIX vasaros olimpinės žaidynės, 1970 m. vyko IX pasaulio futbolo čempionatas, o 1986 m. – XIII pasaulio futbolo čempionatas.

Club América – futbolo klubas; rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje;

Estadio Azteca – namų stadionas, talpinantis daugiau nei 80 tūkst. žiūrovų;

Cruz Azul – futbolo klubas; rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje;

Estadio Azteca – namų stadionas, talpinantis daugiau nei 80 tūkst. žiūrovų;

Club Universidad Nacional (UNAM Pumas) – futbolo klubas; rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje;

Estadio Olímpico Universitario – namų stadionas, talpinantis daugiau nei 58 tūkst. žiūrovų;

Išnašos

Globalsportsarchive
Globalsportsarchive