Eugenika

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau . Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar .

Eugenika (gr. eugenes 'geros kilmės') – 1) mokslas apie žmonių biologinių savybių pagerinimą; 2) mokslinė teorija, teigianti, kad genetikos principais galima gerinti žmogaus paveldimas savybes (Eugenetika); 3) mokslinė teorija ir praktika, istorijoje buvusių bandymų taikyti genetikos žinias žmonių atžvilgiu (rasinė higiena)

Second International Eugenics Conference konferencijos, vykusios 1921 m. logotipas

Istorija

Eugenikos mokslo pradžia

„Eugenikos“ sąvoką 1883 m. įvedė Čarlzo Darvino giminaitis, britų antropologas F. Galtonas (1822–1911). Jis eugeniką suprato kaip mokslą, kurio siekis yra padidinti teigiamai įvertintų paveldimų savybių santykinę dalį žmonių populiacijoje.

Eugenikos mokslas išpopuliarėjo JAV, kur buvo įsteigtas institutas eugenikos propagandai, santuokos mokyklų, virš 100 katedrų aukštosiose mokyklose ir kitokių įstaigų. Pensilvanijoje prie Bryn Movr koledžo įsteigta mokykla, išsikėlusi uždavinį išauklėti super women – viršmoterį. Joje mokėsi dvi dešimtys pačių gražiausių ir sveikiausių merginų nuo 11 iki 20 metų.

Eugenikos nukrypimai

Vokietijoje iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos sinonimiškai eugenikai naudota „rasinės higienos“ (Rassenhygiene) sąvoka. Vokiečių mokslininkai buvo nustatę 12 punktų, pagal kuriuos eugenika turėtų būti pritaikoma gyvenime. Rasinės higienos idėjas savo ideologijai pasiėmė nacionalsocialistai ir po 1933 m. rasinę higieną pavertę valstybinės politikos dalimi. Jos uždavinys buvo padėti sukurti antžmogių rasę, o jos idėjos panaudotos genocidui bei etniniam valymui, psichopatologinių ligonių fiziniam sunaikinimui pagrįsti.

Eugenika po Antrojo pasaulinio karo

Nacizmo ideologijos bei nacistinės Vokietijos darbų visuotinis pasmerkimas turėjo įtakos eugenikos raidai. Daugelyje valstybių uždrausta naudoti net patį žodį eugenika, eugeniką nustojo laikyti mokslu, o tik mokslo teorija. Kai kuriose valstybėse eugenika iš viso paskelba pseudomokslu arba nemoksline „buržuazinio mokslo teorija“ (TSRS).

Nepaisant to, pokariniais metais Švedijoje buvo priimta eilė eugenikos įstatymų, kuriais vadovaujantis buvo prievartiniu būdu alkoholikai bei .

Pagrindinės eugenikos idėjos ir jų kritika

Skatinant „sveikųjų“ reprodukciją anksti sudarant santuokas ir remiant didesnį jų vaikų skaičių, ir trukdant „ligotųjų“ reprodukciją, per ilgą laiką tikėtasi „pagerinti“ gyventojus ir sumažinti skaičių.

Pagrindai

Eugenikos idėjos atsirado pirmykštėje žmonių visuomenėje, kada pirmosios žmonių bendruomenės nesąmoningai stengėsi išvengti neigiamų kraujomaišos padarinių, įsivesdami įvairius lytinius bei santuokinius draudimus (tabu) bei religine motyvacija skatindami gimstamumą.

Senovės Spartoje veikė ištisa įstatymų sistema, skirta spartiečio kario ugdymui. Ką tik gimusį kūdikį apžiūrėdavo gerontai ir leisdavo gyventi tik fiziškai sveikiems individams; kūdikiai su apsigimimais nužudomi.

Primityvios eugenikos idėjos buvo vystomos medicinoje.

Krikščionybė atmetė bet kokį kišimąsi į gamtos reikalus, sutelkdama dėmesį į moralinę „eugeniką“ – dorinio idealo stiprinimą visuomenėje, laikydama nuodėme nesantuokinius lytinius santykius, ir kt. seksualinius nukrypimus.

XIX a. eugenikos idėjų susiformavimui lemiamą įtaką turėjo mokslo reikšmės išaugimas apskritai bei atradimai biologijoje, iš kurių svarbiausi G. Mendelio nustatyti paveldimumo dėsniai.

XIX–XX a. eugenikos kaip mokslo susiformavimas pagrįstas atradimais žmogaus genetikos srityje ir socialdarvinistinėmis prielaidomis, kas sudarė šio mokslo neišsprendžiamą vidinę prieštarą.

Eugenika Lietuvoje

XX a. 3-ame dešimt. į Lietuvą pradeda skverbtis eugenikos idėjos. 1928 m. visuomenę su eugenikos mokslu supažindino prof. K. Aleksa, bet šio mokslo pasekėjų, o juo labiau praktikų nebuvo.

Eugenikos idėjų raiška kūryboje

Eugenikos idėjos rado atspindį žmonijos grožinėje kūryboje. Žmogaus rūšies pagerinimą vaizdavo Platonas „Valstybėje“, „Saulės mieste“,Tomas Moras „Utopijoje“.

Didelį dėmesį eugenikai skyrė Holivudo kino kūrėjai, ypač kino filmuose „Pretendentas“ ir „X-Men“. Ta tema įdomi amerikiečių rašytojos Jodi Picoult knyga „Iš antro žvilgsnio“.

Nuorodos, šaltiniai

1. K. Aleksa. Eugenika // Kosmo. 1928. Nr. 3.
2. Eugenics. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2024-04-13.