Estradiolis

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Estrogenai (gr. oistros 'aistra' + genos 'kilmė') – tai moteriškieji lytiniai hormonai (estradiolis, estriolis, folikulinas), kuriuos gamina folikulai kiaušidėse, placenta, o nedideliais kiekiais – antinksčių žievė bei sėklidės. Estrogenai lemia antrinių lytinių požymių atsiradimą, paruošia moters dauginimosi sistemą nėštumui, užtikrina kiaušialąstės išėjimą į lytinius takus, šitaip suteikiant jos apvaisinimo galimybę po ovuliacijos, taip pat jie sąlygoja struktūrinius pokyčius lytinės sistemos audiniuose (makšties gleivinės epitelio proliferaciją, tinkamos pH palaikymą, gimdos hipertrofiją ir ritmingus susitraukimus), pieno liaukų formavimąsi, poodinio riebalų sluoksnio pasiskirstymą, lytinio potraukio atsiradimą.

Estrogenai kartu su progesteronu atsakingi už nėštumo palaikymą ir gimdymą. Kaip ir androgenai, jie turi daug įtakos bendrai medžiagų apykaitai organizme. Tiek pas moterį, tiek ir pas vyrą estrogenai reguliuoja hipofizės gonadotropinę funkciją. Moters organizme estrogenai gaminasi nedideliais kiekiais iki pat lytinės brandos, tačiau paskui kiaušidės šių hormonų gaminti ima žymiai daugiau. Estrogenų patekimas į kraują sąlygoja gimdos, kiaušintakių ir makšties vystymąsi. Prasidėjus lytinei brandai, pirmasis požymis, kad estrogenų ima gamintis daugiau, yra pieno liaukų formavimasis. Pernelyg didelis estrogenų kiekis lemia ankstyvą moters lytinį subrendimą bei vyro (moteriškų požymių pasireiškimą).