Estijos socialdemokratų partija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Estijos socialdemokratų partija, (SDE, est.: Sotsiaaldemokraatlik Erakond), – Estijos kairioji partija. Iki 2004 m. Estijos liaudies partija (MP, est.: Rahvaerakond Mõõdukad).

Pradžia

XX a. pradžioje Estijoje veikė rusų, lietuvių, latvių socialdemokratinės organizacijos, daugiausia – Tartu universitete. Jos organizavo 1905 m. revoliucinius įvykius, tačiau žymesnio vaidmens nesuvaidino. Estų socialdemokratų asociacija įsikūrė 1917 m., prasidėjus revoliuciniams įvykiams Rusijoje.

1918 m. pasivadino Estijos socialdemokratų darbininkų partija ir pirmuosiuose rinkimuose į Steigiamąjį susirinkimą (Asutav Kogu) gavo 1/3 balsų bei 41 vietą iš 120. Estijos Steigiamojo Seimo pirmininku buvo išrinktas Augustas Rei. Estijos Konstitucija buvo priimta pagal socialdemokratų projektą.

1925 m. susijungusi su Nepriklausoma socialistų darbininkų partija pasivadino Estijos socialistų darbininkų partija ir tapo didžiausia Estijos politine partija. Dalyvavo Socialistų Darbininkų Internacionalo ir Socialistų Internacionalo veikloje.

Estų socialistai vadovavo vyriausybėms 1924–1925 m. ir 1928–1929 m. 1926 m. rinkimuose gavo 24, 1929 m. – 25 vietas parlamente.

Po 1935 m. valstybės perversmo uždrausta, toliau veikė tik užsienio organizacijos, daugiausia – Stokholme.

Atgimimas

Estijos socialdemokratų judėjimą šalyje 1988–1990 metais atkūrė trys grupės. Didžiausia jų buvo Estijos nepriklausoma socialdemokratų partija, kurią Tartu 1990 m. sausio subūrė viena iš Liaudies fronto lyderių Marju Lauristin. Taline įsisteigė Vello Saatpalu vadovaujama Estijos demokratinė darbininkų partija, o Narvoje ir – Josifo Jurovskio Estijos rusų socialdemokratų partija. Iš jų 1990 m. rugsėjo 19 d. susidarė Estijos socialdemokratų partija (Eesti Sotsiaaldemokraatlik Partei), 1992 m. gavusi 6 vietas (kartu su kitomis dabartinę partiją sudarančiomis partijomis – 12) iš 101 parlamente. Sudariusi koaliciją su , ji 1992–1995 m. sudarė Edgaro Savisaaro vyriausybę.

Tačiau 1995 m. socialdemokratai gavo tik 6 vietas, prasidėjo naujų kelių paieškos.

Atjaunėjimas

1998 m., susijungus kelioms socialdemokratinėms partijoms ir grupėms susidarė Estijos liaudies partija, 2004 m. pavadinta Estijos socialdemokratų sąjunga. Naujų vėjų įnešė iš užsienio sugrįžęs politologas profesorius Tomas Hendrikas Ilvesas.

1999 m. rinkimuose socialdemokratai gavo 17 vietų parlamente (est.: Riigikogu). Partija vėl įėjo į valdančiąją koaliciją. 2003 m. rinkimuose iškovotos 6 vietos.

2004 m. rinkimuose į Eurparlamentą išrinkti Tomas Hendrikas Ilvesas, Mariane Miko ir Andresas Tarandas .

SI narė nuo 1990 m. lapkričio, Europos socialistų partija|PES narė nuo 2003 m. gegužės 16 d.

Pirmininkai

• 1990 m. – Marju Lauristin,
• 1995 m. – Eikis Nestoras,
• 1996 m. – Andresas Tarandas,
• 2001 m. – Tomas Hendrikas Ilvesas,
• 2004 m. – Ivaris Padaras.

Nuorodos

• Oficiali svetainė
• Jaunimo sąjungos svetainė 2005-11-03 iš Wayback Machine projekto.