Eritrėjos ir Etiopijos karas

Eritrėjos ir Etiopijos karas
Priklauso: Konfliktai Rytų Afrikoje
Data 1998 m. gegužės 6 d. – 2000 m. gegužės 25 d. Vieta Eritrėjos–Etiopijos pasienis Rezultatas Etiopijos karinė pergalė
Konflikto šalys
Eritrėja	Etiopija
Nuostoliai
Skirtingi duomenys: 19 000 20 000–50 000 67 000 150 000	Skirtingi duomenys: 34 000 60 000 123 000 150 000

Eritrėjos ir Etiopijos karas – konfliktas, vykęs tarp Etiopijos ir Eritėjos nuo 1998 m. gegužės iki 2000 m. birželio. Po to, kai 1991 m. , liko kelios ginčytinos teritorijos. Abiejų šalių vyriausybės susitarė sukurti komisiją, kuri nustatytų galutinę sieną ginčytinose teritorijose. Ginčytinos teritorijos: Badmė, Tsorona-Zalambesa ir Burė. Tai vienas iš konfliktų Rytų Afrikoje.

Daugiausia ginčų kilo dėl Badmės lygumos. 1998 m. gegužės 6 d. Eritrėjos pasiųsti kariai įžengė į ginčytiną regioną ties Eritėjos ir Etiopijos šiaurine provincija Tigrajumi. Karius apšaudė vietiniai Tigrajo kariai ir policija. Eritrėja tvirtino, kad į regioną pasiųsti kariai taikiai kalbėtis. Vėliau pasiuntė mechanizuotus dalinius į Badmę, siekdama nubausti pasalą surengusius karius. Į Eritrėjos įsiveržimą Etiopija atsakė, paskelbdama totalų karą ir 1998 m. gegužės 12 d. mobilizuodama pajėgas Eritėjos puolimui.

Artilerijos ir tankų apsišaudymai greitai peraugo į intensyvius mūšius, kurie tęsėsi 4 savaites. Etiopija surengė oro antskrydžius puldama Eritrėjos sostinę Asmarą ir kitus miestus: Adi Keihą, Masavą, Asebą ir kt. O Eritrėja subombardavo šiaurinius Etiopijos miestus Adigratą ir Mekelę. Sausumos kariai kovojo trijuose frontuose. Galiausiai Eritrėjos kariai evakavosi iš ginčytinų teritorijų, o Etiopija užėmusi šias teritorijas paskelbė karo baigtį. Eritėja sutiko su paliaubomis, o vėliau ir taikos sutartimi.

Skirtingais duomenimis, Eritėja neteko nuo 20–50 tūkstančių karių, o Etiopija – nuo 60–123 tūkstančių.

Šaltiniai

1. Claimed by President , 2001. Shinn, Historical Dictionary of Ethiopia, p.149
2. „Eritrea reveals human cost of war“. BBC News. 20 June 2001. Nuoroda tikrinta 2007-03-12.
3. Banks, Arthur; Muller, Thomas; and Overstreet, William, ed. Political Handbook of the World 2005–6 (A Division of Congressional Quarterly, Inc.: Washington, D.C., 2005), p.366. 156802952-7
4. Claimed by Chief of Staffs of , Tsadkan Gebre-Tensae. Shinn, Historical Dictionary of Ethiopia, p. 149.
5. Former U.S. Ambassador: Eritrea and Ethiopia Unlikely To Resume War 2011-07-13 iš Wayback Machine projekto.
6. Claimed by Chief of Staffs Tsadkan Gebre-Tensae. Shinn, Historical Dictionary of Ethiopia, p. 149.
7. Claimed by Major General . Shinn, Historical Dictionary of Ethiopia, p. 149.
8. Claimed on 8 April 2002 by the Voice of the Democratic Path of Ethiopian Unity, an Ethiopian clandestine opposition group operating from Germany. The claim also stated that each family that lost a member in the war would receive $350 in indemnity, but this number has not been verified, although it has been often cited by other groups (see Number of war dead soldiers reportedly 123,000 2007-12-25 iš Wayback Machine projekto. – internet news message; and clandestineradio.com 2014-11-10 iš Wayback Machine projekto. audio button 2016-03-03 iš Wayback Machine projekto.), and no indemnities have been paid . Shinn, Historical Dictionary of Ethiopia, p. 149
9. „Ethiopia: Number of war dead soldiers reportedly 123,000“ (amharų). Wonchif. 2001-04-10.